Alaus naujienos

Miuncheno šviesusisTas jausmas, kai reikėtų kažką parašyt, o ranka nekyla. Ir ne todėl, kad tingisi… Tiesiog mūsų liūdname krašte ir alus toks pat liūdnas. Kai užeini į parduotuvę, peržiūri alaus lentyną, ir nieko nesinori. Naujienos?? Išpilkit jūs tas savo naujienas kur nors į kanalizaciją.

Na tiek to, ar linksmai atšventėte Jonines? Su latvišku ar lenkišku alumi? Mes – su lenkišku. Ir jei jau visi taip mėgtsta lyginti kainas, palyginsime ir mes. Pradėkime nuo akcizų ir kitų mokesčių. Lenkijoje akcizas skaičiuojamas pagal Plato laipsnius (kitaip – sausų medžiagų kiekį arba, paprastai sakant, kiek aludariai dėjo salyklo ar kitų cukringų medžiagų), vienas laipsnis – 7,79 PLN už hektolitrą, PVM – 23%. Lietuvoje akcizą skaičiuoja pagal alkoholio koncentraciją, vienas laipsnis – 7,11 Eur už hektolitrą, PVM – 21%. Imkime paprastą 5% alk. ir 12o Plato alaus puslitrį. Akcizas Lietuvoje – 18 ct. Akcizas Lenkijoje – 11 ct. Atimkim PVM skirtumą apie 1 ct. Kol kas viskas paprasta – šešių centų skirtumas lenkų naudai. Ne tiek ir daug? Dėl 6 centų vežtis alų iš lenkų neapsimokėtų.

O dabar žiūrime į kainas. Padorus ir jums, tikriausiai, žinomiausias Żywiec: vidutinė butelio kaina Lenkijoje – 65 ct, galit rasti už 57 ct su akcija. Tyskie – 59 ct., Żubr – 42 ct. Norit piguvos? Koks nors Karpackie kainuos 33 ct. Ir jokių depozitų! Už padoresnio Kalnapilio ar Švyturio butelį Lietuvoje paklosite 0,99-1,10 Eur, t.y. apie 40 ct brangiau ir dar turėsite galvos skausmą, kaip rasti nestringantį taromatą. Mieli Lietuvos aludariai, apsikakokit su tokiom kainom.

Ir dar, alkoholio Lenkijoje galite rasti ir 3 val nakties, jei tik parduotuvė netingi dirbti tokiu metu.

Lenkiškas alusAr tai jau viskas? Ne. Negėrėm mes to jūsų Żywiec. Todėl, kad galima rasti kai ko įdomiau. Kai kas įdomiau kainuoja kiek brangiau. Va taip, užeini į alaus parduotuvę Lenkijoje ir randi kokias 50 rūšių vietinio kraft alaus. Visi kultūringuose buteliuose, o ne kokiose apgailėtinose bliaubėse, kaip mūsų „kaimo“ aludarių su kreivomis apsilaupiusiomis etiketėmis ar mikro buteliukuose kaip Sakiškių ar Genio. Kaina prasideda nuo 1,65 Eur. Gera IPA kainuoja apie 1,7 Eur. Brangesni porteriai, stautai ar miežių vynas – nuo 2,9 iki 4,7 Eur. Palyginimui: Sakiškių alus Lietuvoje 2,30-2,90 Eur už 0,33 l, Genys ~ 2,20 Eur. Sakiškių miežių vynas ar stoutas, brandintas statinėse, – 4,60-4,80 Eur.

Išskyrus vieną surūgusį egzempliorių iš DoctorBrew, likome patenkinti.

Bet grįžkime į kraštą, kur lyja lietūs, deja, ne alaus. Ir pasidžiaukime bent jau reklamomis, kol dar galim.

Foighto dvaroKalnapilis. Bergschlösschen Foighto dvaro
Alk. 5,5%. EBC 15. IBU 15.
Stilius: nefiltruotas šviesusis alus (o gal Munich Helles Lager?)

„Foighto dvaro drumstas – ryškus rinktinių salyklų skonis ir nežymus apynių kartumas, papuoštas ilgai išliekančia kremine puta.“

Kalnapilis startavo su nauju „istorinio“ alaus rinkiniu. Sako, jog pirmasis Kalnapilio daryklos pavadinimas buvęs Bergschlösschen. Ir kas? Paragavom ir pamiršom. Kai apie alų belieka pasakyti, kad pakuotė gana daili, kad dizaineriai neblogai pasistengė, tai toks ir alus.

Miuncheno šviesusisKalnapilis. Bergschlösschen Miuncheno šviesusis
Alk. 5,5%. EBC 15. IBU 15
Stilius: Münchener helles

„Ryškus rinktinių salyklų skonis ir nežymus apynių kartumas, papuoštas ilgai išliekančia kremine puta.“ E.. palaukit, šitą jau kažkur skaitėm. Ar tik ne „ribotos partijos“ Foighto dvaro drumstas buvo tas pats alus? Tarkim geriamas, bet yra ir geresnių. Derinimas su maistu: sumuštinių batono brusketos su pigiu paštetu.

Bavarijos tamsusisKalnapilis. Bergschlösschen Bavarijos tamsusis
Alk. 5%. EBC 58. IBU 15
Stilius: Münchener dunkel

„Turtingas skrudintų salyklų skonis, persipynęs su salstelėjusius karamelės aromatu ir lengvu apynių karstelėjimu.“ Na, jei perfrazuosime šį gražų aprašymą: šleikščiai salstelėjęs ir veliasi gomuryje. Derinimas su maistu: sudegę šašlykai.

Valonijos blancKalnapilis. Bergschlösschen Valonijos blanc
Alk. 4,7%. EBC 7. IBU 13
Alaus kokteilis. Stilius: Belgian witbier
Sudėtyje: gliukozės-fruktozės-cukraus sirupas, kvapiosios medžiagos, kalio sorbatas.

„Balkšvos auksinės spalvos, išsiskiriantis charakteringu vaisių skoniu bei citrusinių vaisių natomis.“ Ar tikrai tas jūsų ponas Foightas 1902 metais virė tokį alų (alaus kokteilį)? Mėnesio prizas už pastangas sugadinti witbier‘ą. Derinimas su maistu: pavytusių vakarykščių salotų bliūdas.


BavarųVolfas Engelman. Bavarų
Vokiško tipo pilsneris
Alk. 4,5%

Panašu, jog šis sezonas skirtas visokio plauko bavariškam alui. Smagu, kad galime sužinoti, jog pilsnerio kūrėjas buvo Josefas Grollas. Kas dar malonaus? Kad alus skystas ir vandeningas? Ar kad bent jau kvapas malonus? Tiks karštai vasaros dienai.

GalaxyVolfas Engelman. Galaxy
Alk. 5%

Kolekcinį Galaxy jau ragavome, šis – ne kolekcinis. Panašu, jog tų australiškų apynių buvo nedaug, todėl jų užuominas sunku įvertinti. O iš pavadinimo galima buvo tikėtis… na, negi mes maži vaikai, kad dar tikėtume pasakomis apie gardų lietuvišką alų?

Kadangi ant skardinės jokios informacijos, kas tai per alus, rasti nepavyko (išskyrus, kad tai „apyniais praturtintas lageras“), bandėme jos ieškoti daryklos interneto svetainėje. Radom kur kreiptis „Pirkėjų skolų derinimo klausimais“ (KPŠ??), apie alų – neradom.

APAVolfas Engelman. APA
Australian pale ale
Alk. 5%. Plato 11,5. IBU 20. EBC 10.
Alyniai: Aus Ella, NZ Rakau, Aus Galaxy, Taurus, Perle

Va taip, va. O jūs galvojote, jog APA – tai American Pale Ale? Nieko panašaus, Volfgango marketingas žino geriau už jus! Pora rūšių apynių iš Australijos ir viena – iš Naujosios Zelandijos. Ir dar pora iš bet kur.. Tikriausiai tie, iš bet kur, ir suteikia alui lengvą kartumą. Kas išvogė australiškus apynius – nežinia. Vandeningo alaus puta sunyko per kelias sekundes. Poskonyje – neplautos kojinės. Jei ne nusivylimas, kai matai didelėm raidėm užrašyta „APA“, o gauni paprastą šviesųjį alų, gerti galima.


BavariškasTauras. Bavariškas
Alk. 6,5%

„Ypatingai stipraus charakterio alus, pasižymintis išraiškingu apynių kartumu, skrudintos duonos poskoniu bei sodria raudonojo gintaro spalva“. Taigi, dar vienas „bavariškas“, šį kartą, tirštas ir eilinį kartą subalansuotas tikriems vyrams; kažkas panašaus į bock stilių. Gal alkoholis juntamas kiek pernelyg įkyriai, bet kai nesitiki nieko gero, tai lūkesčiai atitinka rezultatą.

7,5Tauras 7,5%
Alk. 7,5%

Gal čia kokia Tauro Stipriojo reinkarnacija… Beveik bespalvis žiauraus skonio skystis. Ten salyklo dėjot bent kiek, ar visai iš maltozės sirupo išvirėt?


LeaderKalnapilis. Leader
Alk. 4,2%

Pigena IKI užsakymu. Skonis atitinkamas. Pristatomas kaip Tradicinis lietuviškas šviesusis alus.


0,0Kalnapilis 0,0%
Dark beer

Na gerai, jei jau toks trendas, kad reik turėti kokį nors bealkoholinį alų, nors jo alum pavadinti liežuvis neapsiverčia, tai ponai Kalnapilio marketoidai, kodėl apie šį alų net neužsimenama jūsų internetinėje svetainėje? Visus pinigus prašvilpėte Bergschloesschenui? Pritrūko kelių litų webmasteriui už nuotraukytės įkėlimą?


Vilniaus alusVilniaus alus. Vilniaus nealkoholinis. Nefiltruotas.

Vilniaus alus – ta įmonė, kuriai savo prekybos taškuose pardavinėti parūgusį pilstomą alų yra norma. Kuriai klijais butelį terliojanti etikečių įranga irgi visai normalu (nekalbant, kad nesuglamžytą ar neapsilaupiusą etiketę rasti iš viso prilygsta stebuklui). Ir kaip čia mes taip skaudžiai apsirikom ir paėmėm šitą nesusipratimą? „Harmoningai įsiliejus citrinų arba melionų skoniui bei aromatui, šis alus tampa dar gaivesnis. O apyniavimas (dry-hopping) puikiaisiais Cascade, Citra ir Yellow Sub apyniais suteikia alui gerai išreikštą citrusinių ir kitų vaisių aromatą bei šviežumo pojūtį.“ Ką?? Jūs bent paskaitot ką patys rašot? Kokios dar citrinos? Koks dar dry-hopping? (Taip, Vilniaus alus turi ir sauso apyniavimo nealkoholinį, bet kam pastint tą patį tekstą net nepažiūrėjus kur?). O čia – miežių gėrimas, skoniu primenantis sachariną ar kokį kitą bjaurų sintetinį saldiklį. Užsiplikykit perlovkės, bus panašus skonis.


Gluten freeRinkuškiai. Gluten free
Alk. 4,7%
Sudėtyje askorbo rūgštis

Gal ir gerai. Artėjam prie civilizuoto pasaulio: alus be alkoholio, pienas be laktozės, kava be kofeino, miežiai be glitimo. Lengvas, salykliškas, kiek apyniuotas. Viskas būtų gal ir neblogai, jei ne tas jausmas, kad geri bealkoholinį alų. Nors aludariai stengiasi įtikinti, jog po visų tokių išprievartavimų skonio savybės lieka artimos įprastam alui, nepadeda.


Jūroje supasi lempaRaudonų plytų. Jūroje supasi lempa
Alk. 5,7%. Plato 14%. EBC 10. IBU 18
Belgiškas saison

Kino pavasario alus. Toks kaip ir pernai (Antras planas). Tik tiek, kad šį kartą alus klausė ne kino filmų muzikos, o salyklą apšvietė 4,1 kW prožektoriais, kaip filmavimo aikštelėje. Ar tai padėjo? Subjektyviai panašu, jog Antras planas buvo labiau pavykęs. Spręskite jūs. O šiaip, keliuose kadruose galite pažiūrėti, kaip gaminamas salyklas Viking malt fabrike:


Blonde aleŠvyturys. Blonde ale
Šviesusis elis. Flavored beer
Alk. 5,3%.
Sudėtyje: gliukozės ir fruktozės sirupas, sudėtinė matės arbatos kvapioji medžiaga

Jausmas dvejopas. Lyg ir matės arbata turėtų suteikti įdomaus skonio, o gaunasi kažkoks bukas kartumas. Lyg ir belgiško alaus prieskoniai, bet atsiduoda sintetika ir metalu. Lyg ir lengvas ir gaivus, bet daugiau nesinori.

Ir šio alaus reklama „Blod ale jau paragavo geriausi Lietuvos šefai“… Atleiskit, ponai iš Not Perfect, ką jūs čia reklamuojat? Mėsgalius ir aštuonkojus ar alų? Ir panašu, jog jūsų šefai net pauostyti naujo alaus negavo, teko per prievartą šypsotis geriant Ekstra. Meluoti negražu.


Tiesa, Švyturys skelbiasi, jog darykloje Klaipėdoje į craft alaus liniją planuoja investuoti 7 mln. Eur. Lauksim naujienų?


Craft sidrasVilkmergės Craft sidras
Obuolių skonio. Pusiau sausas
Alk. 5,4%

Sudėtyje: fermentuotos obuolių sultys, vanduo, gliukozės-fruktozės-cukraus sirupas, angliarūgštė, citrinų rūgštis, kvapiosios medžiagos, kalio sorbatas, kalio metabisulfitas
Obuolių limonadas, kas gali būti geriau? Gal tik tikras sidras? Beje, prie ko čia craft?


Elis BandisUtenos. Elis Bandis
Aromatizuotas alus. Pale ale
Alk. 5,5%
Sudėtyje: gliukozės sirupas, gliukozės ir fruktozės sirupas, natūralios kvapiosios medžiagos

„Be senų receptų. Be vienuolių paslapčių ir be burtų išvirtas.“ Na va, pagaliau pripažinote, kad Utena alų verda iš miltelių. Ir skonis atitinkamas. Šį kartą milteliai turėjo būti „lyg uostytum alaus bačką, kurioje kažkas slėpė mangus“. Gavosi – lyg uostytum bačką, kurioje kažkas laikė chemines aromatizatorių atliekas.

Belgų baltasUtenos. Belgų baltas
Aromatizuotas kvietinis alus. Witbier
Alk 4,5%

Sudėtyje: gliukozės ir fruktozės sirupas, natūrali kvapioji medžiaga, apelsninų žievelių ekstraktas, kalendros ekstraktas
Sintetika. Tiks laužui užgesint.


Argus CherryLidl – Kauen Craft. Argus Cherry
Gazuotas vyšnių skonio alaus kokteilis
Alk. 5%
Sudėtyje: 75,8% alus, vanduo, gliukozės-fruktozės sirupas, 15,6% vyšnių sultys iš koncentrato, kvapiosios medžiagos, citrinų rūgštis

Ką čia reiktų pasakyti apie tokius ir kitokius kokteilius? Kad jie skiriasi vienas nuo kito tik pasirinktom sultim? Kad jokio skirtumo, kokį ten alų naudosit, jei jo vis tiek nesijaučia? Norit, paimkit kriekų, norit – raspberrių. O, pavyzdžiui, prancūziškai greipfrutas vadinasi Pamplemousse. Kodėl niekam iš didžiųjų marketingistų dar netrenkė į galvą išleisti kokteilį tokiu pavadinimu?


Radler RaspberryUtenos Radler Rasspberry
Gazuotas alaus kokteils
Alk. 2%

Sudėtyje: alus 50%, vanduo, gliukozės ir fruktozės sirupas, citrinų koncentratas, angliarūgštė, dažantis morkų koncentratas, natūralios kvapiosios medžiagos – aviečių, citrinų rūgštis, kalio sorbatas

Radler grapefruitUtenos Radler 0 Grapefruit
Nealkoholinis alaus kokteilis su sultimis

Sudėtyje: nealkoholinis alus 50%, vanduo, gliukozės ir fruktozės sirupas, citrusinių vaisių sultys iš koncentrato 7% (rausvojo greipfruto, citrinų, apelsinų, dažikliai, kvapiosios medžiagos, antioksidantai, stabilizatoriai), angliarūgštė, citrinų rūgštis, trinatrio citratas, kalio sorbatas, kvapioji medžiaga.


O jei norėsite atsigaivinti gera gira, štai jums Nacionalinio giros ringo 2017 rezultatai:
Grand Prix – Paliūniškio Gūrų gira (Su Puta)
Aukso medalis – Butautų Dvaro nefiltruota gira (Butautų dvaras)
Sidabro medalis – Smetoniška Tamsioji gira (Volfas Engelman)
Bronzos medalis – Tanheiser Kvass Original (Ilgezeem)

 

Kategorijos: Degustacijos | Įrašo nuoroda.

4 komentarai

  1. Olek:

    Puiki apžvalga. Viską pasakanti yra pirmoji nuotrauka su alumi iš Lenkijos. Būtų nesunku surinkti tokį pat rinkinį ir labai netgi geriamo Lenkiškų koncernų gaminamo alaus. Gliukozinių-maltozinių šamurliakų marketingas ten irgi veikė ir veikia, bet nebūna taip, kad visos koncernų gigantų pateiktos naujienos yra vien brudas, kaip nutiko šiais metais Lietuvoje. Nuo savęs pridurčiau, kad jei atmintis nemeluoja tai ir Kalnapilio Tamsiajame Bavariškame yra kažkokių superingredientų ne visai suderinamų su Bavarišku Dunkeliu, o ir Plytų paskutinėse naujienos sudėtis ne tai kad ne kraftinė, bet ir save gerbiančiam koncerniniam alui ne itin prideranti.

  2. Viktoras:

    Linkiu straipsnio autoriui/ei laimės šiame gyvenime, nes akivaizdu, kad retai Jį/Ją aplanko. Tiek neigiamybės vienoje vietoje retai kada sutiksi.

  3. Domaso:

    Wow…, ale turbūt ne tai, kad ne ta koja, o ant galvos iš lovos straipsnio autorius iškrito… Toks įspūdis susidaro, tiek neigiamų emocijų perskaičius 🙂 Bet jei rimtai, tai daugelį šitų „alų“ aš irgi ragavau, ir pritariu didžiąja dalimi, kad nieko gero. Skirtingai nei autoriui, man pusė velnio pasirodė Volfo „Bavarų“ (nes netgi įmanoma pajaust apynius!) ir Vilkmergės sidras (sidro nesu mėgėjas, bet lyginant su pvz tokiu limonadiniu „Somersby“, tai Vilkmergės tikrai turi daug natūralesnį skonį, primena naminį obuolių vyną).

  4. wrong:

    Iš šių naujienų man geriausias pasirodė Tauro Bavariškas, tuo tarpu Bavarų Engelmano – tikras nesusipratimas, kaip ir visi likę…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.