Totalaus NKVD persekiojimo metais alkoholio gamintojai vis dar nepraranda optimizmo ir humoro jausmo. Gudresni postina visokius kosmosus į feisbukus, pasivadina kažkokiom kalbančiom plytom ar kitokiu išradingu būdu stengiasi apeiti alkoholio reklamos draudimą. Kiti nusiperka užsienio portaluose tikslinę reklamą pagal šalį, pavadina savo trauktinę angliškai, ir apsimeta jog reklamuoja užsienyje. Treti, tie kur be fantazijos, masiškai štampuoja ir reklamuoja nealkoholinį alų (arba vyną, kas kam). Senas bajeris, vieną pirmųjų tokių bandymų pamenam dar iš Dvarų/Dvaro alaus laikų. (Beje, Dvaro alus vis dar gyvas!).
Tadam! Dideliam verygininkų džiaugsmui pristatome visą spektrą blaivybės gėrimų. Kad jūs kur paspringtumėt jais.
Kalnapilis. 0,0 Šviesusis nealkoholinis
28 kcal/100 ml
Sudėtyje natrio benzoatas, kvapioji medžiaga.
Ką čia veikia šita Kalnapilio nenaujiena? Tiesiog šiaip. Kad nepagalvotumėt, kad visas nealkoholinis – tik išpilt. Nors šitas irgi liūdesys ir neviltis…
Bet smagu vėl pamatyti aludarių reklaminius klipus.
Rinkuškiai. Nealkoholinis 0,0
30 kcal/100 ml
Sudėtyje: angliarūgštė, apynių aromatinė medžiaga, askorbo rūgštis.
Jei kažkam patinka miežių gėrimas, kodėl ne. Vilniaus alus tokį Karamisu vadina. Bet gal jau būtų laikas sutvarkyti kokius ten aktus ar reglamentus? Jei padorūs aludariai verda įdomesnį alų, tai jiems tenka rašyti visokius kalambūrus a la „specialiosios technologijos alus“. Sąvoka, kuri galutiniam vartotojui nesuteikia jokios informacijos. O štai, kuomet išsityčioji iš alaus, alumi pavadindamas kažkokį neraugintą miežių nuovirą, vietoj apynių pridedi kažkokių aromatizatorių – kaip ir viskas gerai?
Rinkuškiai. Nealkoholinis IPA
35 kcal/100 ml
Sudėtyje angliarūgštė, askorbo rūgštis.
IPA? Jūs ten visai kvanktelėjote? Tuomet visa Rudaminos vištų ferma – erelių akademija.
Vilniaus alus. Nealkoholinis Dry hopped
Nefiltruotas. 26 kcal/100 ml
Sudėtyje angliarūgštė, apyniai Cascade, Citra, Yellow Sub
Vos vos geriau už Rinkuškius. Nors iš skambios antraštės nesitikėkit ten kokių tai sauso apyniavimo stebuklų. Kaip ten žmonės sako, „kriaukliaholinis“?
Tauras. Šopeno Nr. 0
Nealkoholinis.
IBU 27. EBC 6.
Sudėtyje kvapioji medžiaga
„Legendinis Vilniaus bravoras“. Na, negražu keiktis, bet susilaikyt jau nebegalim. Koks &@*#! Vilniaus bravoras? Tas, kur dabar intensyviai perstatomas į biurų, butų ir viešbučių kvartalą? Gal jau pamirškit tą vargšę Vilniaus Šopeno alaus daryklą. Nebėra jos, NEBĖRA.
Na, bet klipas visai fun.
Vilkmergės. 0,0 nealkoholinis
IBU 25. EBC 7. 28 kcal/100 ml
Sudėtyje kvapioji medžiaga
Gerai, kai turi N brandų. Išvirei vieną partiją – še tau ir Kalnapilio, ir Tauro, ir Vilkmergės nealkoholinis.
„Vilkmergės darykla, vadovaudamasi senosiomis tradicijomis, pristato išskirtinį skonio ir aromato kupiną nealkoholinį alų.“ Griūk negyvas. Pasirodo, toje palėpėje, kur randami šimtmečio senumo autentiški alaus receptai, dūlėjo ir iš kartos į kartą perduodamas nealkoholinio alaus aprašymas. Na taip, toks ketvirtokas alus, jei jį dar kas išvis nutekinti teikdavosi, paprastai, tik piemenukam ir būdavo atiduodamas. Bet čia, ko gero, dar blogiau.
Bergschlösschen. Aukštaitijos gira
Ruginė gira
Kartais mes sakom, mol geriau jau giros paimti, nei tą nealkoholinį alų gerti. To neišsižadame, bet dėl šito giros gėrimo nebūtume tokie tikri. Geriau neimkit nei ano, nei šito. Čia ne ruginė gira, o koks tai cukrinis – rūgštinis gėrimas.
Volfas Engelman. Radleris su persikų sultimis
Volfas Engelman. Radleris su apelsinų sultimis
Gazuotas alaus kokteilis
Alk. 2,5%
Sudėtyje: alus 51%, cukraus arba gliukozės – fruktozės sirupas, angliarūgštė, citrinų rūgštis, pieno rūgštis, kvapiosios medžiagos, stabilizatoriai, antioksidantai, dažiklis, apelsinų sultys 1% arba persikų sultys 0,9%.
Po truputį keliam laipsnius.. Iki šiol, jei atmintis neapgauna, Volfgangas radlerį tik po Meisterio prekės ženklu leido. Ot laikai atėjo, gazirofkes tenka į pagrindinę liniją dėti. Jūs savigarbos turit bent kiek, ar visai jau ta nusialkoholinimo kampanija susuko smegenis?
Iš tiesų, nesivaikome mes tų alkoholio laipsnių, bet jei jau darkot limonadą, tai darykit 8-11%, bent tikslinė grupė bus aiški. Priešingu atveju – kam limonadui laipsniai iš viso?
Sakiškių. Tart Ale with Passion Fruit
Rūgštusis elis su pasifloromis
Alk. 3,5% IBU 8. EBC 7.
Sudėtyje: laktozė, pasifloros.
Tai va, pas tuos buržujus, kai pažiūri filmus, egzistuoja tokie lūšnynų kvartalai, kur klesti narkomanija, prostitucija, nusikalstamumas. Ir turtuolių kvartalai, kur visa tai taip pat klesti, tik kitam lygmeny. Lietuvoje, žinoma, to nėra, dėl ko mes dėkingi valstiečių partijai ir mūsų didžiai gerbiamam ir mylimam Vadui Verygai, kuris mums atvėrė akis ir kitas čakras, paprastai sakant, organus. Ir mūsų Vadas sako, yra alus, ir jis yra blogis. Ir šventa. Ir čia išlenda kokie tai Sakiškių berniukai.. Ir sako, yra 50 alaus atspalvių. Ir jie griauna pasitikėjimą Vado Tiesos žodžiu, kad alus yra blogis. Fak, o mes, rašydami savo apžvalgėles, beveik tuo buvom įtikėję. Turbūt, iš tų buržujų į Sakiškes ir atkeliavo noras daryti kažką kitokio, elitinio ir ne kiekvienam suprantamo (ir įperkamo).
Taip, mes alum nenorime vadinti visokių cheminių ar technologinių eksperimentų, iškreipiančių pačią prigimtinę alaus esmę. Tačiau čia šiek tiek kitas atvejis. Nesuprantantys, apie ką mes čia dvi pastraipas nusišnekam, paprasčiausiai įsivaizduokite, jog alus prarūgo. Taip, žiauru, ir tokius barmenus, kurie pilsto prarūgusį alų, reik siųsti į Marsą, kol jis dar neapgyvendintas. O štai, jei taip ir turi būti, ir alus yra gaivai rūgštus ir atsiduoda rabarbarais? (Atleiskit, tas pasifloras, kurių vaisiai vadinami marakujom, sėkmingai galėjot pakeisti rabarbarais 🙂 ) Tuomet sakom, malonu išbandyti, eksperimentuokite ir toliau.
Sakiškių alus. Bloody Mary Gose
Alk. 3,5% IBU 7. EBC 7.
Sudėtyje pomidorai, druska, pipirai
Aha, prisišnekėjom. Kur ten egzotiškos marakujos. Tomatai, štai kas išgelbės pasaulį! Ypač iš ryto, kai mielai išgertume raugintų agurkų sunkos. Smagus eksperimentas, iš tiesų kiek primenantis pomidorų gėrimą su rūgštele, druska ir pipirais ir gazuotu vandeniu. Bloody Mary nepriminė, bet tiek to. Lengvai rūkytas atspalvis labai tinka. Žodžiu – senokai taip nedžiūgavome, ragaudami kokią nesąmonę.
Sakiškių alus. Hazelnut Brown Ale
Rudasis elis su lazdynų riešutais
Alk. 6% IBU 20. EBC 50.
Išvirtas bendradarbiaujant su Sori Brewing iš Talino
Taip, Sakiškių alų su lazdyno riešutais jau turėjome NEmalonumą ragaut (Altbier), dabar – Brown ale su riešutais, bet paimti vis tiek baisu. Baimės iš dalies pasitvirtino. Alus vėl kažkur susiruošė pabėgti, buvo drumzlinas kaip vanduo po savaitę nešiotų kojinių plovimo. Privalumai: receptas kitoks iš esmės, įdomiai dera deginti salyklai, pagaliau juntami žemės riešutai (ai, turėjo būti lazdynų???), žodžiu – ne taip ir blogai. Bet tas keiksmažodis „Hazelnut“ pas Sakiškes mums vis dar lieka visiškos nesėkmės sinonimu.
Raudonų plytų. Barzda vėtroje
Sausasis stautas
Alk. 3,8% IBU 29. EBC 120. Plato 10,5o. 40 kcal/100 ml
Juodas, lengvas, sausas. Trumpai ir paprastai. Jei ragauji ir bandai lyginti pvz. su kokiu Rinkuškių Pupsy the Great stautu, tai išvis pasaka, ir kita dimensija.
Raudonų plytų. Gūsis už kadro
Alk. 5,4% IBU 38. EBC 10. Plato 12,5o. 47 kcal/100 ml
Sudėtyje: melionų tyrė, agurkai
Kaip ir kasmet, alus specialiai „Kino pavasariui“. Šito su Sakiškių agurkiniu nėra ką lyginti (o gal ir nereikia?) . Nes čia labiau papuvusio meliono gūsis. Bet ne, nėra blogai, tik tiek, kad tas melionas kiek įkyrus ir neša į sintetinį, todėl vargšai agurkai lieka kiek užgožti. Gaila, neradome marketinginės istorijos, kodėl gūsis, kodėl agurkai su melionais – #verygagaidys. Keistai įdomus, nebjaurus. Ar dažnai tokį rinktumės? Abejoju. Bet dažnai tokio ir nebus.
Dundulis. Syrne
Alk 6%. Plato 14o
Sudėtyje: žirniai
Žirniai nėra toks unikalus alaus ingredientas, ypač Lietuvoje. Kaip pavyzdį galime prisiminti visiems gerai žinomą Širvėnos alų. Sako, į jį žirniai buvo dedami dėl putojimo ir dėl tvirto kūno. Žirniai žirniais, bet, skirtingai nei kiti, Dundulio aludariai sudėjo ne šiaip žirnius, o daigintus ir išdžiovintus. Apie 15% viso salyklo.
Gal kiek per daug to salykliškumo ir su kažkokių daržovių poskoniu :/ Bet gavosi visai įdomiai, gal net visai gerai.
Rekomenduojama vartoti +13oC
Dundulis. Publijus Palemonas
Baltijos porteris
Alk. 7,2%
Bežioplinėdami, sulaukėm jau ir naujos, kiek pakoreguotos Publijaus partijos, taip, kaip ir su Syrne – lyg ir naujiena, lyg ir ne. „Juodo gymio, valdingo charakterio, dvelkiantis išraiškingu dūmu“ – geriau ir neapibūdinsi. Galim tik pridėti, jog aludariai naudojo ir degintą cukrų, o skonyje tarp degėsių galima pajausti džiovintas slyvas ar panašius vaisius. Stiprokas, bet pernelyg neįpareigojantis. Gerai.
Rekomenduojama vartoti +13oC
Dundulis. Debesainis
Alk. 4,2%
Kvietinis / Weizen
Kažkuo ypatingu nenustebinęs, kiek vaisiškai gaivus kvietinukas. Gerklėj nestringa, reiškia – geras.
Rekomenduojama vartoti +13oC WTF? Ar tikrai VISI alaus stiliai rekomenduotini pateikti tų 13 laipsnių?
Įmonė „Dzūkų alus“ o kitaip – Black Light Brewing, registruota Grūto kaime Druskininkuose, savo pirmąjį alų publikai pristatė 2016 metų pabaigoje. VGTU logistikos bakalauras Ignas Vaščila, pasivažinėjęs po pasaulį ir visokias amerikas, nusprendė, jog Lietuvoj dar yra vietos craft alui. Keletą mėnesių pasitreniravo kaip namų aludaris, ir štai – naujas vardas lietuviško alaus scenoje. Daugiau informacijos apie daryklą galite NEieškoti puslapyje www.blacklightbrewing.lt
Black Light. Alive fruits
Pale ale
Alk. 5% IBU 35. EBC 14
„Pajusk nerealų, gaivų citrusinių vaisių natomis alsuojantį aromatą ir švelnų kartumą, kuris glostys Tavo skonio receptorius, net kai taurė liks tuščia. Taip, tai lyg gyvi vaisiai, kurie neturi vietos po saule – suvalgyk, arba jie suvalgys tave!“
Kol kas viskas puiku. Puikios etiketės (tiesa, pirmas įspūdis buvo lyg kokio limonado buteliukai stovi šaldytuve), linksma istorija, ir pats alus. Taip, Pale Ale nebūtinai turi būti tas bevardis ir beskonis „šviesusis“. Jis gali lyg citrusinis fejerverkas sprogti jūsų gomuryje (oi oi, propaguojame ne tik alkoholizmą, bet ir terorizmą…). Apžvalgėlės geriausias.
Black Light. The Dead Reaper IPA
India Pale Ale
Alk. 6,2% IBU 55. EBC 14
„Intriga Tavo burnoje: aštrus kaip peilis apynių kartumas, apgaubtas žemės, vaisių ir gėlių aromatu. Su kiekvienu gurkšniu vis kartesnis, o poskonis ilgesnis ir sausesnis.“
Visokių IPA‘ų ragavome. Ir iš tokių aludarių, iš kurių seniai nesitiki nieko gero, kuriems tiesiog išvirti geriamą alų jau yra pasiekimas. Ir iš tokių, kurie daro gerai, bet nuobodžiai. Black Light bando įšokti į aukščiausią segmentą. Tas įpareigoja. Na nėra tas alus toks kartus, kaip gąsdinate. Bet ir iki puikaus kažko pritrūko. Nors – geras, geriamas ir rekomenduotinas. Kiek vaisiškas, pakankamai lengvas (nepaisant %). Ir dar kartą – smagu matyti kokybiškas ir linksmas etiketes.
Black Light. Cow Lady is Crazy
Milk stout
Alk. 4,5% IBU 26. EBC 90.
Sudėtyje: laktozė
„Tamsus kaip naktis, tačiau kartu išraiškingas kaip pavasario rytas – tai Milk stauto ypatingas skonis. Jauti, kaip per kūną sklinda lengvas saldumas: tirpstantis juodojo šokolado gabalėlis, kavos gurkšnis ir plaktos grietinėlės švelnumas.“
Jau pavargom kartotis, jog nekenčiam šleikščiai saldaus alaus, nors ir geriam (kad jums papasakot). Tiesa, mes ir avokadus kartais valgom, nors tai visai nevalgoma daržovė. Arba vai̇̃sius, koks skirtumas, jei vis tiek nevalgomas. Bet alus nekaltas, kad jį verda kreivarankiai. Kada viskas savo vietose, tai nei tas saldumas trukdo, nei alus blogas gaunasi. Taigi, saldusis stautas tam ir yra saldusis, kad būtų saldus. Čia tas pats, kaip aiškinti, kodėl Žemė sukasi. Nes taip reikia. Ir šventa. Viskas gerai, įdomiai, skaniai. Lengva, kiek pieniška kava, bet ne kava. O to saldumo gal net galėtų būti daugiau.
Žodžiu, naujokai nenuvylė. Eilėje laukia jų Klo(u)nas ir zefyrinis alus..
Tauras. Šopeno Nr. 1
Šviesusis lageras
Alk. 5%
„Įkvėptas pokalbių XX a. pr. „Šopeno“ darykloje, Aludarių g. 1, Vilniuje. Vertas praeities medalių“. Labai. Tiesiog labai. Išpjaustysime mes jums medalį iš bulvės. Nes jau čia kažką Kalnapilis primarmalino. Į salstelėjusį lagerą kokių tai sintetikų ar kokių skoninių medžiagų pridėjo, nors sudėtyje ir nėra nurodyta. Paragavom, daugiau neragausim.
Tauras. Šopeno Nr. 6
Dubbel
Alk. 5,5%
Na taip, nuliovkę „Legendiniu Vilniaus miesto alum“ pavadinti būtų buvę iš viso nonsensas, todėl ana buvo ženklinta, jei atidžiai skaitėt straipsnelio pradžią, kaip „Legendinis Vilniaus bravoras“. O čia štai – legendinis Vilniaus alus. Pagal stilių atrodo, jog alkoholio turėtų būti ne mažiau nei 6,8%, pagal pavadinimą – 6, bet pasirodo – tik 5,5… Daugiau nieko neatrodo. Tai va, čia ta pati sintetika, kuri, tikriausiai, turėtų imituoti belgišką alų. Nevykęs bandymas.
Švyturys. Saison
Šviesusis elis
Alk. 5,7%. 53 kcal/100 ml
Sudėtyje rausvieji pipirai
Kas dar nežinojo, Saison iš esmės yra belgiškas kaimiškas alus. Dažniausiai – stiprokai karbonizuotas, pipiriškas, dažnai – rūgštelėjęs. Utenos aludariai kažką tokio ir bandė išvirti. Išvirė. Ir raudonų pipirų įdėjo. Ir French Saison mielių. Iš pradžių alus atrodo įdomus. Mielių pipiriškumas, kiek vaisinis skonis. Rūgštumo nėra. Kiek vėliau ima prasimušti koks tai sintetinis poskonis. Dar po kelių gurkšnių paaiškėja – įveikti visą butelį bus sunku. Liūdnas alus depresuotiems.
Volfas Engelman. Jubiliejinis 165 metų proga
Alk. 5%
Gal ir pasveikintume su šventėm, bet, atleiskit, koks čia jubiliejus? Ar jums kiekvieni metai – jubiliejus? Volfo Engelmano Jubiliejinis buvo išvirtas ir prieš penkis metus. Tuomet – su „itin retais“ australiškais apyniais Galaxy. Šių metų Jubiliejinis išpilstytas į įdomiai atrodančius 0,43 l arba ¾ pintos talpos replikuotus istorinius 1927-1940 m. buteliukus. Tai tik tiek to įdomumo ir tėra. Tiesa, ypatingų priekaištų alui lyg ir nebuvo. Paprastas, tvarkingas eurolageras.
Volfas Engelman. Cream Ale
American Cream Ale
Alk. 5,5% IBU 19. EBC 9. Plato 13o
Sudėtyje žirniai
Pasaulio skonių kolekcijoje išleistas alus, kuris, reikėtų suprasti, atstovauja amerikietišką skonį. Ir ką, žirniai aluje mums turėtų asocijuotis su Amerika? Ne, mes nesam nieko prieš, bet iš tiesų, kodėl ne kukurūzai? Drumstas, kiek rūgštelėjęs, kiek vaisiškas, kiek salykliškas. Nors gėrėsi nesunkiai, labiausiai trikdė nemalonus, lyg sintetinių skonių pojūtis. Jei pavadinimą perskaitytume kaip „Krymo elis“, tai gal būtų labiau į temą. Įspūdžio nepaliko.
Vilkmergės. Lengvas elis
Pale ale
Alk. 5% IBU 15. EBC 15.
Žiūrim ir nesuprantam, kam šuniui reikalinga penkta koja, t.y. Kalnapiliui Vilkmergės prekinis ženklas? Na, gal šuo turi savų sumetimų… Šį kartą be jokių fantazijų, tiesiog – Lengvas. Prieš penkis metus turėjom Vilkmergės Lengvąjį. Nors ir nelabai svarbu, kas buvo prieš penkis metus, priežasties džiūgauti ir dabar neturim. Na, alus. Na, šviesus. Kai nėra, ką daugiau pasakyti apie alų, sakom – prie šašlykų tiks, jei negaila permokėt.
Vilniaus alus. Ąžuolas
Alk. 9,8%
5 mėnesius brandintas kanadietiško baltojo ąžuolo statinėse, kuriose 6 metus laikytas slovėniškas Nestville viskis.
Pabaigai ir užsigardžiavimui. Šį kartą nemokysim tėvo daryt vaikus. Ir neaiškinsim, kad gal jei pats alus būtų kiek kitoks, tai gal būtų geriau pavykę. Gal būtų, o gal nebūtų. Bet tas jausmas, kai neapsisprendi, patiko alus, ar ne. Taigi, su pačiu viskiu viskas gerai. Maloniai kvepia ąžuolu ir vanile. Viskas lyg ir sklandžiai, ir alkoholis gerai paslėptas, bet štai alus gerokai saldus. Ir gaunasi, kad viskis vienoj pusėj, saldus alus – kitoj, abu atskirai gal ir neblogai, o kartu nesilipdo. Bet šventėms buteliuką galit nusipirkt.
Daug raidžių… Ar čia parašyta kuris yra geras alus?
fgd8an