Senų senovėje gyveno Norvegijoje Kjetil Jikiun, dirbo pilotu Skandinavijos avialinijose ir skraidė į užjūrius. 1997 metais jį staiga užvaldė maniakiška mintis užsiimti namų aludaryste. O ir darbo pobūdis leido aludarystės medžiagas pirktis JAV. Kjetilas lėktuvo bagaže parsiskraidindavo salyklą, mieles, apynius, elementariausią įrangą, ir, žinoma, pasidavė pražūtingai amerikietiškos kraftinės aludarystės įtakai su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Penkerius metus jis pats sau vienas išdidžiai virė alų, kadangi jokių kitų norvegų namų aludarių nepažinojo. O tada likimas netikėtai suvedė jį su Gunnaru Wiigu, kuris gyveno kaimynystėje, vos už kokių 40 km nuo Kjetilo. Nepaisant to, kad naujų pažįstamų preferencijos buvo gana skirtingos (Gunnaras linko prie vaizenų ir lagerų o Kjetilas rinkdavosi agresyviai apyniuotus elius), jie sutarė imtis bendro reikalo – alaus daryklos.
Visų pirma buvo pradėti svarstyti pavadinimas, logotipas ir dizainas. Kjetilas paprašė savo draugo pramoninio dizainerio Toro Jesseno sukurti logotipą. Kadangi mokėti nebuvo iš ko, buvo pažadėtos naujos įmonės akcijos. Toras apsiėmė, tačiau atmesdavo pavadinimą po pavadinimo, kol teliko du variantai, „Nøgne Ø“ ir „Det Kompromissløse Bryggeri“. Neilgai galvojus, buvo nuspręsta naudoti abu.
2002 metų sausio mėnesį užregistruojama įmonė, pavadinimu Nøgne Ø Det Kompromissløse Bryggeri AS (Bekompromisė darykla „Nøgne Ø“).
Nøgne Ø („Nuoga/nederlinga sala“) pavadinimas kilo iš Henriko Ibseno poemos „Terje Vigen“: „Nederlingos salos pakraštyje gyveno nuostabus žilas žmogus…“ Taip prasideda poema. Kodėl taip pavadinta darykla? Ibsenas šią poemą parašė Grimstade, kur ir buvo planuojama įsikurti. O pats eilėraštis skirtas Terje Vigeno bandymui pralaužti anglų Norvegijos blokadą Napoleono karų metu, persikelti per audringą jūrą, gauti maisto ir grįžti namo, kad išgelbėtų savo šeimą nuo alkio.
Nors pavadinimas jau buvo sugalvotas, tačiau pačios daryklos dar nebuvo nei kvapo. Iš tiesų nebuvo ničnieko, išskyrus pavadinimą. Po poros mėnesių Grimstade buvo išsinuomotas senas garažas. Nors pastatas buvo apleistas, bet kainavo nebrangiai. 2002 metų gegužę Kjetilas ir Gunnaras ėmėsi remonto. Kadangi viskas buvo atliekama savo rankomis laisvu nuo pagrindinio darbo metu, remontas truko gana ilgai.
Ar galima įkurti daryklą neturint pinigų ir neimant kreditų? Norvegai įrodė, jog entuziazmas gali nuversti ne tik kalnus, bet ir norvegiškas granito uolas. Projektas „pasidaryk pats daryklą“ buvo po truputį realizuojamas, tačiau visų pirma buvo rastas geras suvirintojas, dirbantis su nerūdyjančiu plienu. Gunnaras į projektą pakvietė Rogerį Evenseną, kuris sutiko dirbti skolon. „Pinigų nėra, bet yra idėja“,– buvo pasakyta Rogeriui, kuris užsidėjo kaukę ir ėmėsi virinti.
Techniniai sprendimai buvo daromi pagal tai, kokias detales pavykdavo rasti metalo lauže ar šiukšlyne. Katilai buvo suvirinti iš pieno cisternos, misos šaldytuvas iš seno pieno pasterizatoriaus. Kadangi pinigų užteko tik vienam siurbliui, jis buvo patalpintas ant vežimėlio ir vežiojamas nuo katilo prie katilo.
2003 metų balandį bendraminčiai padavė prašymą leidimui virti alų ir po mėnesio jį gavo. Tuojau pat buvo išvirti Pale Ale ir Amber Ale ir išpilstyti į statines. Šis alus iškeliavo į savo pirmą kelionę į Kopenhagoje vyksiantį alaus festivalį. Po festivalio liko 12 pilnų statinių alaus, kurį aludariai planavo greitai parduoti Norvegijoje. Tačiau paaiškėjo, jog rinka nepasiruošusi eliui iš statinių – klientų nebuvo surasta. Teko skubiai keisti koncepciją, todėl skubiai buvo nupirktas 3 butelių pajėgumo išpilstymo įrenginys, o 7 hektolitrus (t. y. 1400 butelių) išpilstyti keturiems žmonėms trukdavo 6 valandas.
Nors buvo išvirta dar šešios rūšys alaus, barai atsisakydavo priimti bent dėžę pardavimui – jiems buvo nesuvokiama, kaip galima parduoti kažką skirtingo nuo to, ką jie visą laiką pardavinėjo. Gunnar teigė, jog reikėtų virti labiau tradicinį vokiško stiliaus alų, tačiau bekompromisiškumas nugalėjo, o Gunnar pardavė savo akcijas.
2003 vasaros pabaigoje, kai blogiau jau nebegalėjo būti, o ant durų atėjo laikas kabinti spyną, pasigirdo telefono skambutis. Jonas Bertelsenas, įmonės, į Norvegiją importuojančios prabangius vynus ir spiritinius gėrimus, atstovas teiravosi, ar galėtų apsilankyti darykloje. Netrukus po vizito Nøgne Ø aludariai sulaukė pranešimo, jog jų alų priims Vinmonopolet, valstybinis monopolistinis alkoholinių gėrimų stipresnių nei 4,75% tinklas. Tai buvo esminis visos norvegiškos aludarystės proveržis. Pirmą kartą Vinmonopolet ėmė prekiauti craft alumi o Norvegijos laikraščiai pirmą kartą ne Kalėdų sezonu ėmė rašyti apie alų.
Rugsėjį Jonas vėl paskambino. „Po dviejų savaičių mes norėtume keleto kalėdinio alaus pavyzdžių“. Laiko visiškai nebuvo, o ant kortos buvo pastatyta viskas. Žinoma, alus nesuspėjo subręsti, todėl buvo sumaišytas su turimu porteriu. Ir, stebuklas, alus patiko Vinmonopolet. Jauna įmonė susilaukė paties stambiausio užsakymo.
2005 metais darykla išaugo garažo „marškinėlius“ ir, naujų investuotojų padedama, persikėlė kelis kilometrus už miesto į nebenaudojamą hidroelektrinę. 2007 metais daryklos pajėgumai buvo 2500 hektolitrų lyginant su 300 hl 2003 metais.
Istorija kiek primena Brew Dog, tiesa?
2008 metais, nors ir nesitikėdami puikių rezultatų, Nøgne Ø pateikė savo alų keliose World Beer Cup kategorijose. Čia aludarių laukė stulbinanti sėkmė: auksas imperiniam stautui Dark Horizon ir sidabras porteriui. Tai buvo pirmas kartas, kai norvegai laimėjo medalius World Beer Cup konkurse ir atvėrė duris į JAV craft rinką. Tuo pat metu reikalai ėmė žymiai gerėti ir pačioje Norvegijoje. Vis didesnis kiekis barų pradėjo pardavinėti pilstomą craft alų.
Be kita ko Kjetilas kurį laiką praleido Japonijoje, kur mokėsi virti sakę. 2010 metais Nøgne Ø išleido tris sakės rūšis, tapdami pirmaisiais oficialiais sakės gamintojais Europoje.
Nøgne Ø darykla senojoje elektrinėje jau neišsitenka, todėl 2016 metais greta planuojama pastatyti naują 800 m2 pastatą.
Ar tikrai norvegai moka ne tik vaikus grobti, bet ir virti alų, galite patys įsitikinti apsilankę nekuriose gero alaus parduotuvėse. Nøgne Ø alaus antrinė fermentacija vyksta butelyje, todėl pilant rekomenduojama palikti šiek tiek alaus kartu su nusėdusiomis mielėmis butelyje.
God Jul
Alk. 8.5%
Sezoninis alus, kurio jau tikriausiai vėlu ieškoti parduotuvėse. Vienas geresnių Kalėdinio alaus pavyzdžių. Tamsus, tirštas, aromatingas. Ir neišsigąskite, jei kažkas rašo, jog šis alus „karamelinis“. Čia ne ta tautiška lietuviška iki šleikštulio nuobodi karamelė. Karbonizacija, kaip ir kai kurių kitų šios daryklos alaus rūšių, išskyrus nebent kvietinį, labai maža ar išvis jokia. Šokoladinio ir skrudinto salyklo skonį, džiovintų vaisių natas, kas keista porteriui, papildo lengvas citrusinis aromatas, kurį suteikia Chinook, Columbus ir Centennial apynių derinys.
Saison
Alk. 6,5%
Šiam vasariškam alui aludariai pasirinko rausvą logotipo spalvą. Sako, jog šis alus puikiai atitinka saison alaus stilių, nors pastarasis nėra labai griežtai apibrėžtas 🙂 Kvietinis alus su išraiškingomis aštrokomis belgiškomis mielėmis. Geriasi lengvai. Rekomenduojamas su austrėmis… ar su juodaisiais ikrais. Galima gardžiuotis valgant omarus.
Cassis Tripel
Alk. 9.5%
Nesėkmė kartais gali būti geras dalykas. Taip teigia aludariai, kurie Tiger Tripel alui netyčia uždavė ne tas mieles. Kad alaus nereikėtų išpilti, buvo nuspręsta pagaminti ypatingą alų: į misą buvo supiltos juodųjų serbentų sultys ir alus paliktas fermentuotis. Labai įdomus pavyzdys alaus su sultimis. Tai ne koks ten varganas skoniklių/dažiklių „alaus kokteilis“. Juodieji serbentai skonyje dominuoja, gal net kiek per daug, tačiau pakankamai stiprus kūnas nesudaro praskiesto gėrimo įspūdžio.
#100
Alk. 10%
Šimtasis daryklos virimas. Na, tiesą sakant seniai jau ne šimtasis. Pirkėjams patikęs receptas dabar jau verdamas nuolat. Miežių vyno stiliaus alus, tirštas, stiprus ir stipriai apyniuotas. Alkoholį gerai maskuoja salyklo skonis puikiai subalansuotas su apynių kartumu.
Porter
Alk. 7%
Nøgne Ø aludariai teigia, jog šam alui nereikalingas koks nors ypatingas pavadinimas. Todėl – tiesiog porteris. Tai šis alus 2008 metais World Beer Cup konkurse pelnė sidabro medalį. Kepinto salyklo/šokolado, džiovintų vaisių, kartumas nepermušantis. Malonu ragauti.
Imperial Stout
Alk. 9,0 %
Rusijos carui tikriausiai būtų patikęs šis alus. Tvirtas, kompleksiškas, juodo deginto skonio, su gera doze apynių.
Imperial Brown ale
Alk. tūris: 7,5%
Turite namuose gero sūrio? Paimkite Nøgne Ø Imperial Brown ale. Kas labiausiai džiugina, nei viena iš ragautų Nøgne Ø alaus rūšių nepasirodė vidutiniška (ar blogensnė), ne išimtis ir šis elis. Nuostabiai kvepiantis šokoladu ir karamele, salyklinio skonio su vaisišku apynių aromatu ir maloniu kartumu poskonyje.
India Pale Ale
Alk. 7,5 %
Chinook ir Cascade apynių IPA: salyklinė ir karti, vaisiška ir aštroka, švelni ir liežuvį kandančiai apyniuota. Skamba prieštaraujančiai? Tačiau būtent tokia Nøgne Ø IPA.
Wit
Alk. 4,5 %
Belgiško stiliaus kvietinis alus. Citrusinio aromato su apelsino žievelės ir kalendros priedais. Lengvai gavinantis.
Skål!
