Dundulis iš Širvėnos

Jei ne keletas netikėtumų, neseniai atsiradusį Širvėnos daryklos Dundulio (liet. griaustinio? 🙂 ) alų galėtume pavadinti metų atradimu. Pirmą apibūdinimą apie Dundulį teko išgristi iš džiugaus kolegos: „labai netgi užskaitomas“. Vilniuje pasirodė Bermudų klube, vėliau ir Alaus namuose o gatvės publikai buvo pristatytas per Kaziuko mugę.

„Širvėnos bravoras“ susikūrė buvusio „Alaus lyderio“ (Dalito) patalpose, pagal adresą kažkokiam Dievo pamirštame Čepukų kaimelyje, keli kilometrai nuo Biržų (pačios  įmonės registracijos adresas yra Panevėžyje).

Pasak aludarių, alaus virimui naudojamas garas, gaunamas kūrenant beržines malkas. Tipo, labai green. Tiesą sakant, mums nusi…spjaut, koks kuras naudojamas garo gamybai, jei jis vis tiek neįtakoja alaus skonio. O štai gamybos būdas gal kažkam pasirodys įdomus: „Alus rūgsta atvirose o brandinamas nerūdijančio plieno talpose.  Vanduo alui yra gaunamas iš giluminio artezinio gręžinio. Alaus sudėtyje nėra jokių cheminių medžiagų, fermentų ir konservantų.“

Pradėsim nuo to, jog beragaudami susipainiojome Dundulio alaus rūšyse. Ar tokios skirtingos buvo atskiros partijos, ar čia koks kitas triukas, telieka spėlioti, tačiau įtarimas, jog skirtingos partijos atkeliauja skirtingo skonio, trukdo daryklą įvertinti labai gerai.

Dunduliai išpilstyti

Grynas. Šviesusis miežinis alus. Alk. 5%
Pagal pavadinimą reikia suprasti, jog pagamintas pagal reinheitsgebot’ą – 16 amžiaus vokiečių alaus grynumo įstatymą, leidusį virti alų tik iš miežių salyklo, apynių, vandens ir mielių 🙂

Atidarant bambaliuką nepasigirdo net menkiausio pšššš. Apžiūrime galiojimo datą – dar 10 dienų. Žinant, kad tokio išpilstyto alaus galiojimas ir nebūna smarkiai ilgesnis, reiškia, dar šviežias. Pilame į taurę – visiškai išsivadėjęs, skonis neša link mazgočių, šiek tiek likę apynių aromato. Blogai.

Balamuc. Kvietinis alus. Alk. 5%
Nevartotinos svetimybės balamūtas pakaitai: tuščiakalbis, paikšis. Mat kaip įdomiai, paikšas alus 🙂 O gal čia nuo žodžių mūtna bala?
Butelio kamštelis užsuktas bet kaip – likęs seno kamštelio žiedas. Ką, antrą kart naudojamas butelis? Fail.
Kvietinukas. Šis jau ir putoja smagiai, ir skonis jaučiasi. Šiek tiek rūgštokas, šiek tiek kažko trūksta, bet neblogas.

Dounkelis. Ruginis alus. Alk. 4,8%
Pavadinimas gražiai sujungia žemaitišką „douna“ (iš rugių juk) ir vokiško alaus stilių Dunkel. Brandinamas ne mažiau 50 parų.
Vienareikšmiškai puikus alus. Smagus karamelinis ir vaisinis kvapas, suderintas skonis, degintas salyklas ir lengvas kartumas. Rekomenduojame.

Atliktas nedidelis 1l bambaliukuose  parduodamo Dundulio tūrio testas parodė, jog alaus tikrai buvo įpilta po litrą ir dar šiek tiek liko putai.

O dabar ragaujame Dundulį iš Alaus namų. Tiesiog šviesųjį ir tamsųjį be jokių mandrų pavadinimų.

Dundulis tamsusis – nelabai pavykęs bandymas. Pavandenijęs, visi skonio elementai atskirti vienas nuo kito. Taip ir nesupratome, ar čia tas pats Dounkelis tik iš kitos, nenusisekusios partijos, ar šiaip kažkokių Varniukų netyčia įpylė.

Dundulis šviesusis. Šis alus netikėtai nudžiugino. Kaip buvo nuvylęs Grynas (tiesa, manome jog jis mums pateko jau sugedęs), taip šis atsiskleidė visu savo puikumu. Kvapnus, gal kiek net per daug ryškaus skonio, bet neperspaustas. Galima maloniai pasigardžiuoti gerų apynių aromatu. Puikus.

web: http://www.sirvenosbravoras.lt/ (under construction…)

Vilniuje galite rasti Kupčiaus gryčioje (6 Lt/l), matytas ir kažkuriame kioskelyje Justiniškėse (4 Lt/l).