Kaziukas 2016

Gražų pavasario savaitgalį iš Lietuvos pakampių į sostinę sugužėjo visų galų meistrai ir visokių gėrybių prekybininkai. Ar rasime kokių gerų naujienų iš kaimo aludarių, o gal teks tenkintis tik Čižo alaus sriuba?

Šį kartą labiausiai pralinksmino Dvareliškių darykla su Dėdės Juozo alumi. Matote, kokią barzdą turi dėdė Juozas? Tiesa, jo vardas visai ne Juozas, o Louis Coulon, gimęs 1827-aisiais ir per savo 80 metų užsiauginęs beveik 3,5 metrų barzdą. Bet vis tiek linksma.

Susidomėjome ir „ypatingai paslaptingu alumi“ iš Alstekos, labiau žinomos jų verdamu Senojo Pasvalio alumi.

Alsteka. Double Horn
Juodasis alus
Alk. 4%

Ypatingoji paslaptis tame, jog galime paspėlioti, ar tai kažkas supainiojo giros talpyklą su alaus, o gal tiesiog gira nepavyko ir, kad nereikėtų išpilti, sumaišė su alumi? Nežinia. Jei kas ieškot giros/alaus mišo, galit paragauti, bet alum šį miksą pavadinti sunku. Mums nepatiko.

Davra. Chicago‘s alus
Alk. 5,6%

Čikaga čia ne šiaip sau. Aludarių Daujotų giminės senelis ir prosenelis Juozapas Selenis emigravo į JAV, kur gyveno, ir dirbo vienoje iš Čikagos miesto alaus daryklų. Taigi, šis alus skirtas ponui Juozapui paminėti.

Tradiciškai lietuviškam kaimiškam alui, aludariai nepagailėjo karamelinio salyklo o šleikštus saldumas nustelbia žadėtą „gaivų apynių kartumą“. Įspūdžio nepaliko.

O štai Karpynė pardavinėja ne šiaip sau alų, o Elį! Paragavom ta proga viso asortimento…

Sūkuriškės. Karpynės „Draugų“ alus
Šviesus alk. 4,5%
Tamsus alk. 5,3%
Karpynės alk. 6,6%

Aludariai džiugina originaliai pavadintu alumi. Šviesus, tamsus, tik kvietinio tetrūksta. Daugiau nelabai kas nudžiugino. Tas paskutinis, užrašytas kreivai ir nelabai įskaitomai, tai ir buvo tas iškilmingai anonsuojamas „elis“. Nors visus juos reiktų vadinti „kaimiškais“ ir nesukt sau ir kitiems galvos. O kaimiški, kaip ir reikėjo tikėtis, saldūs. Tiek „ne eliai“, tiek „eliai“. Žinoma, po „dvigubų ragų“ iš Alstekos, šitie bent jau nepretendavo išpilami.

Joalda. Baltasis erelis
Alk. 5,3%

Gal ir ne pats geriausias kvietinio alaus pavyzdys, tačiau po visų tų kaimiškų eksperimentų pasirodė gaivus ir skanus. Nors kiek pradžiugino, o tai neviltis buvo juoda, ne tiek, kad gaila būtų tų 2,5-3 pinigėlių už litrą, tačiau liūdna dėl lietuviškų aludarių meistriškumo.

Prie Katedros. Katedros IPA
Alk. 5,5%

Normaliausią alų pasilikome pabaigai. Lietuviškam skoniui subalansuota IPA visai smagiai susigėrė, ir, palydėdama, paliko gaivų kartumą. Šį alų galima ragauti. Bet matėm ir geresnių.

Iki kitų metų…