Linksmasis pirmadienis. Bravaria

Kažkokių neaiškių tikslų vedini ėmėme ir pakliuvome į Akropolį. Ne, ne tą, kur Atėnuose. O tą, kurį lanko Baltarusijos ir Lietuvos didmiesčių ir provincijos ekskursijos. Lyg nebūtų geresnės vietos, kur galima nueiti. Na, gavosi kaip gavosi, pirmadienis, nieko čia iš tokios dienos neverta tikėtis.

O Akropolyje kaip visada karšta, žmonės grūdasi per galvas, ir, kad tą susierzinimą numalšintume, užėjome i Bravariją – alaus daryklą-restoraną. Bravarijoje, manau, visi ar beveik visi bent kartą lankėtės, buvome ir mes ne kartą. Tiesiog Akropolyje daugiau nėra iš ko rinktis: arba Švyturio-Utena, arba Bravarijos alus. Ką gi, nuomonė apie tos įstaigos maistą ir aptarnavimą jau iš anksto nekokia, todėl bandome įsivaizduoti, jog čia pirmą kartą ir nieko nevalgomo ir negeriamo iki šiol čia neteko gauti.

Pirmas įspūdis – didelė vokišku stiliumi eklektiškai padizaininta patalpa su fontanu viduryje ir tvyrančia nejaukia prietema. Randame laisvą staliuką, įsitaisome. Laimei, vietų pakankamai. Aplinkui bėgioja vyrai ir moterys tirolietiško stiliaus rūbeliais. Oi, kodėl šį kartą groja ne vokiška muzika? Gal kompaktas sudilo? Tiek to, pamirškim tą vokišką muziką, ne dėl jos čia užsukome.

Pagaliau staliuką pastebi (ganėtinai greitai) vienas vyrukas su lederhosen. Tai tokie odiniai tradiciniai šortai, na ir kas, kad jie iš tiesų ne odiniai. Kadangi meniu ir taip žinomas, bandome iš karto kažką užsisakyti. Vyrukas sumojuoja rankom ir pažada netrukus ateiti.

Ką gi, vartom meniu su vokiškomis wurst ar kiaulės kojomis ir visai nevokiškais šašlykais ir dar kartą pasitiksliname, jog užsisakyti 5 l alaus kubilą-bokštą žymiai ekonomiškiau (jei neklystu, 37 Lt vs 4,3 Lt už 0,5 l). Išsirenkame tradiciškai: begėdiškai nepigius bulvinius blynus be nieko, t.y. su grietine, ir ajerų alaus. Guvusis oficiantas kažkur prašepo, todėl mąstome apie tuos užrakintus bokalus. Sako, įsigijus vardinį litrinį bokalą, jį čia galima pasidėti… Aptarnavimas tikrai nėra iš geriausių – jei planuojate užsisakyti bokalą alaus, imkite iškart du, arba geriau tą 5 l kubilą, ir leikuokitės patys, nes padavėjo gali tekt laukti ir pusvalandį.

Pasirodė padavėjas. Ajerų alaus nėra, sako. Tai yra, bet nerekomenduoja. Sako, labai nekokie atsiliepimai. Bijo, kad susidarys eilė prie tualeto. Ką gi, imame šviesųjį (čia tikriausiai tas, kur meniu įvardintas kaip Premium). Vis dėlto, kas nors naudojasi tais užrakintais bokalais? Įdomu, yra tokių žmonių kurie pastoviai eina į tokią vietą, kur nuolat kokio alaus paprašysi, kaip tyčia jo neturės?..

Laukdami alaus grožimės interjeru. Keisčiausias Bravarijos sprendimas – švęsti Kalėdas visus metus. Užeini pavasarį – Kalėdos, vasarą – Kalėdos, ir visus metus Kalėdos… Tikrai šlykščiai atrodo uždulkėję papuošimai, jei juos galima vadinti papuošimais. Uždulkėję šiame „restorane“ daug kas, jau pats laikas būtų atsinaujinti.

Belaukiant pamačiau ir bene vieną privalumą. Na, gal du. Pirmas – sprendžiant pagal už sienos esančią įrangą, panašu, jog visgi kažkokį alų verda patys, o antras – mažiem vaikam atneša specializuotas kėdes. Štai ką reiškia būti tėveliu 😀 Labai linksmai atrodo pakabinta dartų (smiginio, ar kaip jis ten lietuviškai) lenta.. ir šalia žmonių galvos, geriančios alų. Sakyčiau, ekstremalu tiek sėdėti, tiek mėtyti strėlytes :DD

Tiesa, blynai, nors vizualiai atrodę labai neįspūdingai, buvo pakankamai neblogi. Nors ne traškūs, bet ir ne miltiniai. Prisimenant keletą paskutinių apsilankymų, manom jog su maistu pasisekė.

Apie alų – jį verda čia pat, už permatomų pertvarų įsikūrusioje darykloje. Verda, pasak restorano svetainės, tris rūšis: Premium, Baltą, Ajerų ir Medaus. Tai juk taip paprasta: viens, du, trys 🙂 Mėgėjai darkyti alų gali rinktis alaus ir sirupo kokteilius, vokiškais pavadinimais: Benedikto šėlsmas, Švabijos sodas ar Miunchenas tamsoje. Tai tiek teorijos. Dabar – praktika.

Bravaria Ajerų 6% alk. – tamsusis alus, ieškantiems ypatingo skonio. Tas ypatingumas reiškia surūgusį alų (iki galiojimo pabaigos likę 8 dienos, kaip išpilstytam alui – dar daug). Dažniausiai beviltiškai sugadintas patiekalas pavadinamas pikantišku, o štai alus vadinamas ypatingu. Gerai, žinosim. Ar verta spėlioti, jog tai būtų buvęs visai pusėtinas deginto salyklo alus, jei jis nebūtų surūgęs?

Bravaria Premium. 5% alk. Subtilus šviesusis alus. „Subtilus“ – dar vienas epitetas nelabai vykusiam bandymui. Tiek nevykusiam, kad pradedame abejoti, ar čia kažkoks miežių salyklo nuoviras, ar visgi alus.

Bravaria Medaus. 5,5% alk. Pusiau šviesus alus. Vienintelis, pasirodęs geriamu. Didesnių ditirambų jam nesakysime, bet po dviejų beviltiškų rūšių pasirodė kaip mažytis šviesos spindulėlis apniukusioje rudeninėje padangėje. Nors medaus pėdsakai jautėsi, bet žadėto imbiero tai nelabai pavyko pajusti, gal čia rudeninė sloga kalta, tarkim. Tačiau antro bokalo nesinori – visos rūšys, būtų jos šviesios ar tamsios, labai „sunkios“, slegiančios.

Bravaria Baltas. 5,5% alk. Kvietinis alus. Ieškantiems ypatingo, netikėto skonio. Ak, ir vėl ypatingas? Na taip, kad alaus kvapas primintų raugintų kopūstų sunką, retai pasitaiko. Skonis panašus – jaučiasi šiek tiek saldumo, juk kai kurios šeimininkės mėgsta pasaldinti raugintus kopūstus. Geriamas, kai kopūstų kvapas kiek prasisklaido, ir jei nėra jokio kito pasirinkimo.

Verdiktas: gal kažkada, kai mikro ir mini daryklų dar buvo reta, kai visi žinojo tik korporacinį lagerį, Bravarijos alus buvo originalus ir įdomus. O gal tuomet virdavo sąžiningiau ar taisyklingiau? Deja, dabar galima rasti tikrai geresnio alaus, nei bandyti laimę tikintis pataikyti ant kokybiškos partijos Bravarijoje. O štai Modestas geresnės nuomonės apie Bravariją, net susimąstėme – gal Kauno Bravarijoje verda normalų alų, o vilniečiams sueis bet kas?

Aplinka: 4
Alaus pasirinkimas: 6 (nuosavas alus gerai, bet malonu butų rasti kokybišką)
Maistas: 6 (pasisekė)
Aptarnavimas: 4

Bravaria
http://www.bravaria.lt/
Ozo g. 25, Vilnius

 

Kategorijos: Degustacijos | Įrašo nuoroda.

3 komentarai

  1. aha:

    tai kad ten pastoviai alus suruges, nebent su Medaus dar pasiseka, nes kiti tai ta pati beda, ir nesvarbu ar pilstomas ar isspilstytas buteliuose. Vienu zodziu tragedija, kaip ir pats baras (atseit restoranas).

  2. Juokas per ašaras:

    Na dabar pakomentuosiu aš autoriaus straipsniuką. Visų pirma, tas straipsnis vertas tik nusivalyti užpakaliuką, kodėl? O gi todėl, kad žmogus dar neatėjęs į restoraną jau turi nusistatymą, gandus, sapaliones ir pan.. Tuo viską galimą ir pabaigti. Nori būti geras restoranų, kavinių, alaus daryklų, filmų, knygų ir t.t.t.t. kritiku, išmok ateiti į tą pačia vietą taip, lyg būtum atėjęs pirmą kartą. Eilinis mažvaikiškas straipsnis. P.s. Neturiu nieko bendro su šiuo restoranu ar alaus darykla, bet neapkenčiu snarglėtų reikalų. Nors ko stebėtis, kai į restoraną „kritikas“ eina valgyti bulvinių blynų :)) Ateičiai linkiu objektyvumo ir normalaus tikrovės suvokimo, o bulvinius blynus valgyti namuose užsigeriant švyturio alaus gėrimu 😉 Pyktis trumpina gyvenimą, šypsokimės…

  3. Algimantas:

    Iš ties Kauno ir Vilniaus Bravarijos, atrodo, skiriasi, nes aš, bučiau linkęs palaikyti Modesto nuomonę. Jų alus nors ir nėra pretenzingas, bet gan lengvai ir smagiai geriasi, o jei norite išgerti alaus su draugais Akropolyje, netgi nėra kitų variantų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.