Geras kinas, kaip ir geras alus, dažniausiai būna ne tas, kurį kasdien matote reklamose. Jis gali būti kartus ir juodas ar kvapnus ir žaismingas, bet visuomet suteikiantis emocijas. Tikriems kino gurmanams kiekvieną pavasarį ateina šventė – Vilniaus kino pavasaris. Pirmą kartą surengtas 1995 metais, dabar jau istorija tapusiame „Lietuvos“ kino teatre, festivalis kasmet džiugina atrinktais gero skonio filmais ir įvairiais projektais.
Geras garso takelis yra svarbi kino filmo dalis, suteikianti jam išskirtinę nuotaiką ir atmosferą, o šių metų kino pavasaryje bus gausu muzikos. Todėl Švyturio Raudonų plytų dirbtuvių aludariai pasiūlė sujungti tokius panašius ir tokius skirtingus dalykus: kiną, alų ir muziką. Festivaliui skirtas alus pavadintas Antras planas. „Kino gurmanams parinkome dirbtuvėse dar neturėtą receptą – tai bus šviesusis alus, su šiek tiek belgiško charakterio – turės lengvai vaisišką, prieskonių aromatą. Aluje bus daugiau apynių ir, tikiuosi, šiek tiek kino“, – pasakoja aludaris Andrius Bagdzevičius.
O ir pats festivalio alus, bręsdamas, klausėsi kino muzikos. „Kurdami alų apie kiną ir kinui, nusprendėme leisti jam tiesiogiai išgirsti filmų muzikos nešamą emociją, dramą, įtampą ar romantiką. Unikalus alus, kaip ir filmas, pasakoja istoriją. Norėjome, kad ji būtų kuo įdomesnė ir unikalesnė, persmelkta kino dvasios ir garsų. Bręstantis alus turėtų būti geras ir atidus klausytojas.“ – sako A. Bagdzevičius.
A. Anusauskas. Organizatorių nuotr.
Į Švyturio fermentacijos patalpas buvo atgabenti fortepijonas (įsivaizduokit, tilpo) ir džiazo pianistas A. Anusauskas, surengęs daugiau nei valandą trukusi kino filmų muzikos koncertą, kurio klausytoju buvo alus. Kūriniai pasirinkti iš kuo įvairesnių laikotarpių, skirtingų žanrų, iš komercinio ir nekomercinio kino filmų. Keista idėja, sako, patiko ir pačiam atlikėjui.
Raudonų plytų. Antras planas
Belgiškas saison
Alk. 5,7%. IBU 18. EBC 10. Pradinis tankis 14%
Gal nebūtina mokėti prancūziškai, jog suprastum, kad Saison – sezoninis alus. Kilęs iš prancūziškai kalbančio Valonijos regiono Belgijoje apie 1700-uosius metus, ir apibūdinamas kaip kaimiškas agrarinis alus. Saison būdavo verdamas rudenį-žiemą ar net ankstyvą pavasarį, kad, išsifermentavęs, būtų atgaiva karštais vasaros mėnesiais sezoniniams ūkio darbininkams. Pats saison alus yra labiau filosofija, nei alaus stilius, kadangi kiekvienas ūkininkas virdavo savo nuožiūra iš to ką, turėjo. Tačiau yra bendrų panašumų: nemažai apynių, prieskoniai, kartais laukinio lambiko rūgštumas. Mielės taip pat suteikia saisonui charakterį, istoriškai jos būdavo naudojamos vėl ir vėl dešimtmečiais, todėl dažnai alus įgaudavo pikantišką (grubiai tariant, smirdantį, pelėsinį) skonį. Šiuolaikiniai saisonai ne išimtis – tai šiltai fermentuoti alūs, nefiltruoti, čia nemažai apynių, mielės aštroko skonio ir dažnai subtiliai dedamos žolelės bei prieskoniai (pipirai, kalendros, apelsino žievelės).
Pirmas planas – putojantis, lengvos ledinukų rūgštelės alus, saikingai apyniuotas, kiek salykliškai saldus. Sakytume, visai toks neblogas, gaivus belgiškas kvietinukas, nors norėtųsi truputį sausesnio su labiau išreikštu mielių žemės skoniu ar pipiriškumu. Vertas ragauti.
Kino pavasaris prasideda kovo 31 dieną. Apsilankykite filmuose ir paragaukite alaus. Tikimės, kad nenusivilsite nei vienu, nei kitu.
