„Švyturys“ ryžosi eksperimentui

Žiemos šventėms artėjant „Švyturio“ alaus daryklos aludariai gurmanams pristatė staigmeną: stauto stiliaus alų, brandintą ąžuolinėse viskio statinėse. Tai ganėtinai drąsus žingsnis konservatyvioje Lietuvos alaus rinkoje. Kiekvienas ribotos 8000 butelių partijos alaus butelis bus paženklintas individualiu numeriu.

Tiesa, naujos lietuviško alaus rūšys lyg ir neturėtų stebinti, mažieji aludariai yra sėkmingai išbandę ir ganėtinai egzotiškus paprastam alaus vartotojui alaus stilius. Tačiau didieji gamintojai dažniausiai apsiriboja niekuo neišsiskiriančiais lagerais ar nuo jų nedaug nutolusiais eliais. Gal todėl sakoma, jog lietuviškas alus tėra trijų rūšių: šviesusis, tamsusis ir kvietinis.

Bet didėjanti mažųjų vietinių aludarių verdamų ir importuojamų alaus rūšių konkurencija didžiuosius verčia imtis ryžtingesnių veiksmų.

Dar vasaros pabaigoje „Švyturio“ daryklą pasiekė 20 statinių iš Ailos salos Škotijoje, kur įsikūrusi „Bunnahabhain“ distilerija, nuo 1881 metų gaminanti salyklinį viskį. Čia, 250 litrų talpos statinėse, viskis brendo 18 metų, pasidalindamas savo aromatu ir skoniu su ąžuolinėmis statinių sienelėmis. Statinės, tiesa, i Klaipėdą atkeliavo tuščios. Aludariams beliko jau fermentuotą stautą išpilstyti, ir laukti rezultato. Vyriausioji „Švyturio“ aludarė Džuljeta Armonienė pripažįsta: statines gauti nebuvo lengva, buvo ruošiami net „atsarginiai“ scenarijai.

Aludarių laukimas netruko tiek ilgai, kiek tenka laukti brandaus viskio. Trys mėnesiai brandinimo – tirštam, stipriam alui tai nėra toks didelis laiko tarpas.

„Skaičiavome brandinimo dienas ir kantriai laukėme, todėl šiandien gero skonio alaus lentynoje turime naują stauto vardą – 20 statinių. Alus iš statinių perėmė viskio skonio bei aromato, taip pat ąžuolo ir dūmo prieskonių. Šio alaus skonyje juntamos kakavos, šokolado, likerio ir džiovintų vaisių užuomazgos. “ – teigia Džuljeta.

Alus bazę sudro Miuncheno salyklas, pridedant šokoladinio, degino ir kviečių salyko. „Švyturys“ panaudojo ir specialias stauto mieles, kurios rauginamą misą atšaldžius, ramiai nusėda ant dugno. Tai leidžia kontroliuoti norimus alaus parametrus, o tuo pačiu – išlaikyti dalį salyklo cukraus, suteikiančio alui nedidelį saldumą. Džuljetos galvoje kirba ir milk stauto idėja, galbūt kada nors paragausime „Švyturio“ išvirto alaus su pieno cukrumi.

Kadangi statinių tik 20 (taip vadinasi ir naujasis alus), išvirta tebuvo apie 8000 butelių alaus. Tai nedidelis kiekis netgi mažesnėms darykloms. Todėl ir kaina pasiekė dar neregėtą rekordą – apie 20 Lt už butelį. Beje, šios statinės alui jau nebebus naudojamos.

Alus snobams, tikriausiai pasakys tūlas lietuvis. Alus alkoholikams (juk tūrinė alkoholio koncentracija – 7,9%), tikriausiai pasakys aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas, neseniai per televiziją teigęs, kad tokį stiprų alų geria tik degradavę asmenys. Degradavę ar ne, bet ponas Saulius aukcione už pirmu numeriu ženklintą alaus butelį paklojo 500 Lt.

Norintiems paragauti, reikėtų suskubti – alaus užteks tik tol, kol jo bus parduotuvėse (kur galima įsigyti, žiūrėkite „Švyturio“ svetainėje).