Kas sakė, kad pas mus blogai? Estijos įstatymai, iki šiol buvę pritaikyti tik stambiesiems alaus gamintojams, po truputį švelnėja. Nors idiotiškumų vis dar pakanka.
Pirmasis oro gurkšnis nepriklausomiems patiems smulkiausiems naminio alaus, vyno ir kitų fermentuotų gėrimų gamintojams įvyko balandžio 1 d. kai Estijoje įsigaliojo alkoholio akcizų įstatymo pasikeitimai. (Gera data įstatymui įsigalioti.)
Nors nuo pačių akcizų niekas neatleido, tačiau suvaržymų sumažėjo: nebereikia mokėti didžiulio apie 1000 eurų siekiančio mokesčio už alkoholio matuoklių sertifikatus o taip pat akcizo užstatą už sandėlyje esančią produkciją. Todėl prognozuojama jog artimiausioje ateityje rinkoje gali atsirasti dešimtys naujų smulkiųjų alaus ir vyno gamintojų.
Dabar tokių gamintojų yra vos du: Saaremos kaimo Pihtla namų aludaris Arvet Väli, per metus išverdantis apie 12 000 litrų Pihtla alaus, ir Jaak Eensalu, kuris augina vynuoges Otepää savo vynui, jis galėtų pagaminti apie 300 litrų vyno per metus.
Tačiau ne viskas pas šiaurės brolius klostosi taip puikiai.
Alumi prekiaujantis verslininkas Aleks Verner kovoja su biurokratais dėl galimybės prekiauti pilstomu alumi išsinešimui. Tai, kas įprasta Lietuvoje ar Latvijoje, Estijoje – unikalu. „Nesulaukęs sprendimo aš pagalvojau, jog pradėsim, o po to bus matyti“,- sako Aleks. Jis du mėnesius trina įvairių institucijų slenksčius, norėdamas išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis Estijoje galima pardavinėti pilstomą alų.
Prekybos centre atidarytame prekystalyje – apie dešimt rūšių pagal pageidavimą į plastmasinius butelius pilstomo latviško ir lietuviško alaus. Kur problema, paklausite? Tiesiog toks būdas estams – unikalus ir niekaip nereglamentuotas. Baruose alus parduodamas bokalais, parduotuvėse – buteliais. Verneris turi leidimą ir vienam, ir kitam. Visa problema slypi kamštelyje. Jei jis užkemšamas prekybos vietoje, reiškia tai yra išpilstymas t.y. alaus gamyba. O gamyba leidžiama tik akcizinio sandėlio teritorijoje su labai specifiniais reikalavimais, ir, žinoma, su akcizo mokėjimu (kuris už šį, į kegus išpilstytą alų, jau yra sumokėtas).
Tiesa, Veterinarijos ir Mokesčių departamentai atsakymuose sutinka, jog taip, jokio kriminalo čia nėra, bet įstatymas yra įstatymas.
„Estijos įstatymai pritaikyti tik stambiesiems gamintojams, – konfliktą komentuoja konsultantas Ilmar Räni. Pasak jo, visame pasaulyje toks būdas (iš čiaupo į butelį) tampa augančia alaus verslo sritimi. „Estijoje labai trūksta taip vadinamo rankų darbo alaus, mažųjų gamintojų ir nedidelėmis partijomis. Mūsų įstatymai ir valdininkai visiškai neskatina to“,- mano Räni.
Pagal Eesti Päevaleht ir Postimees
Pridursiu, kad ir Lietuvoje su pilstymu 5 bambalius pardavimo vietoj yra klizma. Pilstyt alkoholį gali tik viešojo maitinimo įstaigos, bet kad alkoholį galėtų klientas išsinešti reikia turėt kavinės statusą, o ne baro (geras, a ne?), norint kad būtų kavinė, o ne baras, reikia gamint maistą (čia pagal Vilniaus maisto ir veterinarijos tarnybą), o dabar atsakykit kiek Vilniaus pilstuškių galima pavalgyt karštą ir sriubą :D, be to nei kavinė, nei baras nėra niekaip teisiškai reglamentuotos savokos ( Vilniaus VMVT tai giliai px). Toliau – alkoholio licencijas išduoda Savivaldybės licenzijų skyrius, o Vilniuj tai labai linksma vieta, kurie nusprendžia kad jie remiasi Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimu, kurį išduoda VMVT, nors pačios VMVT išaiškinimu, jie nesprendžia kokiu būdu bus parduodamas alkoholis, bet savivaldybei tai giliai px. Dar galima būtų kalbėt apie bendravimą su savivaldybe ir pan. bet tiek to 🙂
jo idomiai ten pas juos su alum, parduotuvėse l.daug rūšių keisčiausiom etiketėm ir pavadinimais lyg tai būtų mažo gamintojo, tik atidžiai skaitant etiketę galima surasti, kad tai vieno iš didžiujų ale cok ar saku gamybos alus. gal galit pasakyt kur yra ta pilstomo alaus parduotuvė Estijoj
Maximoje, kuri yra Altmetsa tee tarp Maardu ir Muuga 🙂 Jei dar ten yra. Kiek supratau iš Postimees, prekiaujama ten labiau latvišku alumi. O apie estišką galima paskaityti čia: http://www.beerguide.ee/