Alaus naujienos

Nelabai pavyko šį mėnesį rasti ką nors pozityvaus. Sproginėjant aplink marketoidų burbulam,  nelieka nieko daugiau, kaip tik riebiai keiktis. O kad nepalaikytumėte mūsų visiškais vežikais, bandysime keiksmažodžius apvilkti politkorektiškais išsireiškimais.

Pagaliau paaiškėjo Kalnapilio grupės strategija ne per seniausiai įsigytos Vilkmergės daryklos atžvilgiu – išskirtinio alaus gamyba. Prieš kurį laiką, puikiai nusivadovavus Alitos koncerno valdžiai, šis alus dingo iš parduotuvių ir buvo užsilikęs nebent vienoje ar kitoje pilstytuvėje. Dabar, perpirktas Kalnaplio, Vilkmergės alus grįžta su nauju įvaizdžiu.

Įvaizdis tikrai įspūdingas: originalios išvaizdos ir tūrio buteliukai (iš Kauno stiklo fabriko), prabangios etiketės, reprezentacinės dėžutės. Viskas gražu, dizaineriai pasistengė, netgi kai kuriose vietose persistengė. Bet, tarkim, logotipas tai ne Pilsner Urquell kopija, o tiesiog kažkokio art direktoriaus sapnas. Sapnuojančių visame procese buvo ir daugiau. Kad ir ta mistinė kvorta, kuri, pasak marketoidų, anuomet (18 a.) Aukštaitijoje buvusi 820 ml. Na, jei laikysim, kad kiekvienas aludaris kokį seikėjimo indą turėjo, tokia talpa tą kvortą ir vadino, tuomet gal teiginys ir teisingas. Nors šiaip šaltiniuose tokio lietuviško atitikmens rasti nepavyksta. Bet, paprastai galvojant, panašu jog norėta įpilti mažiau produkto už tą pačią kainą. Juk ir sviestas nūnai jau retokai besveriamas po 200 gr., o ir pienas pilstomas po 0,9 litro.

Čia turėjo būti Vilkmergės alaus svetainės vaizdas...

Dar apie tą kainą. Suprantama, kad tą visą grožį turėtų apmokėti vartotojas, o depozitas niekaip neatperka net butelio savikainos. Tačiau 3 Lt už kokį ten neaiškų 0,41 litro tūrį, nors ir su bevardžio Aludario Garantija – neadekvati kaina. Teisus buvo vienos pilstūškės barmenas, į klausimą, kur dingo Vilkmergės alus, atsakęs: „Jei ir turėtume, jūs neįpirktumėt“. Spėjam, kad tikslinė auditorija kaip tik ir buvo pakviesta į naujojo alaus pristatymą: verslininkė Irena, baleto primarijus Nerijus, operos solistai Edmundas su žmona Kristina, dizainerė Viktorija…

Palaukit, ne visus apipavidalinimo stebuklus dar apšnekėjom. Štai etiketės. Jose netgi nurodyta brandinimo talpykla (atleiskit už kvailą klausimą, koks man skirtumas kurioje bačkoje jūs alų laikėt, trečioj iš dešinės ar pirmoje nuo vidurio?) o kai kurios etiketės netgi sunumeruotos (ir vėl durnas klausimas, kuo numeruotas alus skiriasi nuo nenumeruoto?). Dar, labai pasistengus, antroje etiketės pusėje galima pasiskaityti gražių pasakėlių apie aludarių sąžinę ir tyrą šaltinio vandenį. Pasistengti iš tiesų reikia, nes etiketė taip storai nutepta klijais, kad pasiduoda nulupama tik ilgai pamirkius vandenyje. Technologai, eikit pasimokyt pas Volfgangą, kaip atlupamas etiketes klijuot. Arba neprisigalvokit nesąmonių, jei realizuot nepavyksta. Kur ten primarijus su savo manikiūrintais pirštukais jums etiketes mirkys…

Dar neragaujam, dar truputėlį palaukit. Dar apie tą priplėkusią istoriją. Ant šaunaus kamštelio, logotipe ir šiaip ant butelio puikuojasi užrašas „Wilkomiria Magistratus“. Šito questo šaknų einame ieškoti į naują Vilkmergės daryklos web svetainę. Vilkmergė tai dabartinė Ukmergė, o pavadinimas siejamas su vilko mergos legenda. Viskas nors ir popsiška, bet tvarkinga. Tačiau nepavyko rasti jokių užuominų apie jau 19 metų gyvuojančią, savo laiku virusią gan neblogą alų, įmonę. Deja, reali istorija jokiem marketoidam neįdomi…

Vilkmergės Šviesusis. Elis.
Alk. 5,6%, pradinis tankis 14,5% (pliusas už jo nurodymą), Apyniai Magnum (sveikintina, Kalnapilis pradėjo apynius įvardint ir ne tik šiame aluje), brandinimo laikas 21 d. Nepasterizuotas.

Eliai grįžta. Jei Švyturys kažkada kažkodėl nesigyrė, kad Memel Brau yra viršutinės fermentacijos, marketingistai kuo toliau, tuo labiau pasikinko šį arkliuką. Tiesa, tie lietuviški eliai dažnai niekuo ne išraiškingesni už lageriukus.

Ryškus alaus geltonumas sako, jog „šviesusis“ tai nebūtinai lengvas ir gaivus. Iš tiesų, nors pirmi gurkšniai pasirodo beskoniai, vėliau pasijaučia sunkumas. Gal ir gerai, kad talpa tokia pamažinta? Nes kažkaip antro butelio imti nebesinori. Tiesiog… lyg ir viskas tvarkinga, bet nėra meilės. Nėra ugnelės. Dar trukdo tas saldumas, vietomis pasirodantis pernelyg įkyriu, ir pažadėto „burnoje ilgai išliekančio karstelėjusio apynių prieskonio“ kažkaip nerasta… Žodžiu, ir tų trijų litų neduotume, ir šiaip, yra geresnių.


Miežiškių bravoras. PYYP. Šviesus + gyvas alus ≠ alaus gėrimas
Alk. 4,9%. Nefiltruotas.

Miežiškių aludariai pokštauja. Šitą užskaitom. Nes jau tos „heraldinės“ etiketės vėžį varo. Deja, alutis nepasirodė tokiu pokštaujančiu. Na, kažkaip disonansas tarp įvaizdžio ir skonio. Skonis tas pats, „kaimiškas“. Gal ir nėra toks blogas, bet ir ne stebuklas.

Tiesa, suskaičiuokit gi tas gyvų mielių kolonijas, kaip dėl debilų iš veterinarinės ar kokios ten tarnybos siūloma įtraukti į alaus reglamentą, ir galėsit nebebraukyt žodelio „gyvas“.

Yra ir tamsus(-is) PYYP.


Grįžkim prie Kalnapilio. Praktiškai šį mėnesį galėtume vadint Kalnapilio mėnesiu. Vilkmergė, naujas alus, visų produktų rebrandingas, anti-socialtinklinė reklama… Bet, pradėkim nuo naujienos.

Kalnapils. Dubble
Alk.  5,2%

– I need two tickets to Dublin.
– Куда, блин?
– Ту даблин!

Nu.. ble.. du.. ble.. Ir iš kur-ble toks pavadinimas-ble? 🙂  Kas mėnesį – po naujieną, toks kalnapilistų tikslas. Tik, originaliai pasirodę su Porteriu, kitus gėrimus kepa bet kaip. Naujasis Dubble (visgi, čia pavadinimas ar rūšis?) alus fermentuojamas iš pradžių apatinės fermentacijos mielėmis, vėliau – viršutinės. Pirmosios, pasak aludarių, suteikia lengvumo, antrosios – išraiškingą aromatą. Na, tarkim. Tai kodėl, po velnių, priekinėje etiketėje šis alus vadinasi lageru, jei antroje pusėje pasakojat apie elio mieles?

Dažnai, prieš parašydamas, stengiuosi bent kelis kartus paragauti naujo alaus. Skirtingose situacijose, skirtingos nuotaikos. Šiame aluje, tiesą sakant, džiugina nebent naujas kamštelis. Gal jis, kaip ir Dvigubo salyklo, subalansuotas tikriems vyrams. Tebūnie, tarkim jog tikri vyrai geria alų kokybiškai geresnį už „Tautines“ pamazgas, bet ir neieško subtilybių. Laikykime tai nauja alaus kategorija ir klasifikacija.


Spausk ranką, ne pelę! Nauja ir eilinį kartą nuobodi Kalnapilio kampanija. Štai, žiūri klipą, galvoji, kad mintis gal ir nieko, na bet jokių asociatyvų su savimi, draugais ar pažįstamais. Kažkokie sterilizuoti tipažai, kažkokioje butaforinėje aplinkoje elgiasi nenatūraliai. Kaip visad pas Kalnapilį. Įvertinkit patys. Man tai primena kad ir tą Dubble… lyg ir akivaizdžių klaidų nepadaryta, o niekalas ir tiek…

Pavasariop Kalnapilis nutarė visokeriopai atsinaujint kailiukus. Perdarė savo svetainę   tik.. o kur Export (kas per aludariai, jei patys nežino, kokias alaus rūšis gamina??), kur…. iš pirmo žvilgsnio vėl questas, net nesinori bandyt jį įmint. Kažkokiam kreivarankiui  dizaineriūkščiui leido išsityčiot iš logotipo (na ir kam ta „K“ raidė užkliuvo????). Visas etiketes perdarė, kad MATYTŲSI, jog čia ne šiaip alus, o Kalnapilis… Prikepė žiauriai idiotiškų spalvų derinių a la žalia-mėlyna (Pilsner). Kam ten marketingo skyriuje pasirodė, kad įmonės pavadinimas pernelyg blogai matomas? Sėsk, du-ble!

Chaltūra konkreti. Geriau įvertinkite etiketes patys.

Keletas pastabų:
Visas alus, išskyrus Grand, patapo „Premium nuo 1902“. Nuostabybiška-ble! Ką čia daugiau komentuot.
7.30 jau įvardintas kaip Bock, Pilsneris iš lagero patapo pilsneriu, Grand rūšis, dėl visokių varpų ir medalių gausos, liko neįvardinta.
Labiausiai nukentėjo Kaštonų alus. Vienas geresnių marketinginių vardų, ir sąlyginai neblogo skonio alus staiga patapo Brown ale. Nuoširdžiai: už toki rebrandingą, marketoidam nagus nukapot-ble!


Dviratukas mano niekaip nesustoja, aš minu į priekį ir dainas dainuoju…

Radler alus – tai atskira kategorija, miksas iš tradicinio lagero ir natūralių citrinos sulčių. Istorija pasakoja, jog pavadinimas kilęs iš Vokietijos, kur 20 amžiaus pradžioje vienas verslus smuklininkas nusprendė realizuoti alaus likučius pravažiuojantiem dviratininkam, maišydamas juos su citrinų sultimis. Nepaisant, kad geria šūdą, šiems naujas limonadas patiko, o pasėkoje atsirado radler (vok. dviratininkas) gėrimo pavadinimas. Skirtingai nuo visų kitų totaliai sintetinių alaus kokteilių radleris išsiskiria dalele natūralumo. Bet spėjam, kad čia ne Utenos aludarių nuopelnas. Nors Radler nėra kokia nors nauja rūšis, tačiau pastaruoju metu Heineken trečiojo pasaulio šalyse ėmė aktyviai leisti visokius Zlaty Bazant Radler ar Doctor Diesel Radler. Matomai Calsberg nusprendė neatsilikti. Džiugina pakankamai natūrali „citrinų sulčių“ sudėtis.

Utenos Radler
Alk. 2%
Sudėtis: alus (50%), vanduo, gliukozės-fruktozės sirupas, citrinų koncentratas (smulkintos citrinos, citrinų sulčių koncentratas, citrinų aliejus, kvapiosios medžiagos, stabilizatorius E410 – saldžiosios ceratonijos lipai, antioksidatorius E220 – sieros dioksidas), CO2, konservantas E202 – kalio sorbatas, antioksidatorius E300 – vitaminas C.

Vienas geresnių alaus miksų. Tiesa, sumaišius alų su kokiu sevenup gal gautųsi ne blogiau. Bet, atiduokim pagarbą žinomai Radler rūšiai, ir .. nors tai ne alus, tai iš tiesų neblogai!


Volfas Engelman pergyvena įdomius laikus. Direktoriaus pasikeitimas įmonei dažnai reiškia posūkį visuose požiūriuose: į produktą, į marketingą, į vartotoją. Kad ir kaip diskutuotume, ar vertėjo gražų lietuvišką Ragučio vardą keisti į priplėkusį žydiškai vokišką, toks žingsnis pigiai kainuoti negalėjo.  Džiugina tai, jog Kaunas galų gale turi savo alų! Panevėžines ar uteniškes palapines visame mieste pakeitė Volfgango vardas. Deja, tai ir tapo V. Meišto atleidimo priežastimi: estai ar kokie ten suomiai iš Olvi pamanė, jog pinigų išleista per daug, atsipirkimas ne milijoninis… Dabar įmonei vadovauja M. Horbačiauskas iš[spirtas/ėjęs] iš Novaturo. Gal ta proga Rgutis ir ėmė leisti kažkokius nesusipratimus. Paragaukim…

Volfas Engelman. Pilzeno.
Alk 4,7%. Nepasterizuotas. Šviežias-ble. Ar gyvas, etiketė nutyli.

Na nežinau. Mano ir Volfgangų supratimas apie pilznerį skiriasi gana smarkiai. Kaip čia geriau apibūdint.. tikiesi atsigaivint, o gauni „tikrų vyrų“ alų. Nors ir neblogą, bet sunkų. Tikrai neišreikšto karstelėjimo. Koks čia pilzenas?? Kaip reikėtų vertinti, kai etiketė neatitinka to, ką gauni? Vienareikšmiškai – blogai.

Volfas Engelman. Nealkoholinis.
Alk. 0,5%

Viešpatie šventas, kas čia per išsityčiojimas iš smetoninio stiliuko? Gumos pramonė tais laikais dar nebuvo tiek pažengusi, kad štampuotų pripučiamas moteris, tai prie ko čia nealkoholinis alus? Kuris be kita ko dar ir išvirtas nežinia kokioj Estijoj. „Bravoro pilstymas“ šiuo atveju skamba kaip pasityčiojimas. Visokeriopas Fail.

Tiesa, pakeliui ir Volfgango „Barvoro pinta“ – naujas „unikalios keturių rūšių apynių kompozicijos“ alus naujame pintos tūrio stiklo butelyje.


Važiuojam toliau… Na, tikrai, norisi kartais kažką pozityvaus pamatyt.. kad neišeina niekaip.

IKI ūkis. Tradicinis alus.
Alk. 5,2%

„Tamsiai rudos spalvos. Švelnus su tiršta puta. Ilgai brandintas nefiltruotas alus. Su išskirtiniu kvapu ir vos juntamu apynių aromatu. Trijų apynių subtilus derinys.“  Tokia pilna epitetų „Iki ūkio“ pakuotė. Tas „vos juntamas apynių aromatas“ žudo iš juoko… Tiesą sakant, Iki man blogiausias iš visų didžiųjų tinklų. Ir ne tik dėl alaus asortimento. Bet šį karta ne apie prekybcentrių lūzerius, tiesa? 🙂

Taigi, pagal pakuotę Iki ūkio alus – tas pats Kupiškio alaus Kupiškėnų Šventinis. Kurio taip ir nepavyko paragauti, nes visas pabėgo vos tik atkimšus butelį. Šį kartą rezultatas radikaliai priešingas – natūralios angliarūgštės neužteko net ir pšššš pasakyti, nekalbant jau apie kamščio ištraukimo sunkumus.

Na ką aš žinau, sugadinot pusę degustacijos su nesugebėjimu derint užgazavimą, ir tikitės kažkokio įvertinimo? Tai palaikykit atidarę alų pora dienų. Bus panašus rezultatas: lyg ir buvo kažkas gero, gal visai neblogo, bet tai liko istorijai, nesugertam alui. Galit išpilt.

Dėde, kuris nupaišytas ant pakuotės, bet neįvardintas, du kartus pagavę nelaimes, trečią kartą jūsų Šventinio nedegustuosim!


Jėgelė kolekcionieriams! Norfa nusipešė naujas Kauno alaus etiketes. Etiketės neblogos, bet alus tai visiškas nuodas, ypač tas, kur 8% alk. Čia jau ne tikrų vyrų, bet chronių kategorija.


Ponoras po truputį pabaiginėja savo senas etiketes ir virsta Astravo alum. Nieko ekstraordinaraus. Liūdina ir bent kokių marketinginių žingsnių stoka. Papezėkit bent minimaliai, kokie čia stebuklai pas jus bus.


Švyturio Carlsbergasas pirmieji pradėjo švęsti prizų dalinimo pavasarį. Po kamšteliu galima laimėti taurę arba registruotis. Technologai ir vėl etiketę priklijavo neatlupamai – pažiūrėti, kas kitoje etiketės pusėje vargu ar pavyks.

 

Kategorijos: Degustacijos | Įrašo nuoroda.

8 komentarai

  1. beerfun:

    vilkmerges tai labai patiko .

  2. Algimantas:

    Kalnapiline Vilkmerge nesuejo visai, gerai pastebeta – be meiles alus, be ugneles, be „razineles“, kaip sakoma.

    O stai jusu minetas Svyturio Memel-brau pirmasyk ragautas gerokai net nustebino. Gaila nuo atsiradimo pradzios taip ir neteko vel jo uzskanaut, idomu ar ir po siai dienai taip pat maloniai nuteiktu.

  3. kaz:

    dėl mėmelBrau: gal jo su HG neišeina gadint (dėl to, kad „pusiau kvietinis“) – tenka virt atskirai.

  4. Vytautas:

    vasara geriau Memel Brau. Skonis nustebino. Net netikejau, kad cia Svyturys. Laukiu nesulaukiu vel vasaros, kuomet aplankysiu pajuri (sis alus parduodamas ne tik Klaipedoje), kad nusipirkciau jo vel. Labai vyliuosi, kad skonis vis dar toks pat neblogas bus…
    Ir klausimas, sios temos kurejams:
    Norfa zalias alus (silpnesnis) tai ne tas pats Kauno Sviesusis (kaina ju tik 10ct skirias? Asmeniskai as N alaus negeres.
    P.S. Uzmeciau aki i Kauno Alus websaita: http://www.kaunoalus.lt/naujienos.html
    Kvietinuka eme gamint. Reiks ragaut.

  5. Algyzo:

    Kauno kvietinis tikrai gardus – gaivinantis, daug geresnis už visas Kalnapilio ‘etikmatt’ naujienas:) p.s.vakar rastas Norfoje

  6. Vytautas:

    he he, reiks apsidairyt Norfose. Gal ir man pavyks rast.

  7. deja:

    Vilkmerges ir man pasirode tipiskas Kalnapilio/Svyturio/Tauro/Utenos myzaliukas, nei skonio, nei dvasios, nei meiles.

  8. chaaaaaaaaaa:

    Man nera 18 😛 😀

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.