Aludariai ruošiasi sezonui, kai kurie verda naujienas, kiti tik reklaminius klipus. Vienas kitas šiltas savaitgalis jau leidžia optimistiškai tikėtis, jog sezonas bus geras. Tačiau alaus kainos šį sezoną visai ne optimistiškos. Švyturio direktorius pernai metų pabaigoje teigė „Mūsų analitikai prognozuoja, kad kitais metais žaliavos nebrangs, energetiniai ištekliai brangs šiek tiek. Todėl alaus kaina didės tiek, kiek kils akcizai.“ Nors akcizas pakilo vos pusantro eurocento už puslitrį, butelis alaus tuo tarpu sugebėjo pabrangti trečdaliu, maždaug 30 centų. Taigi, tokios nesveikai išaugusios lietuviško alaus kainos žada „akcijų“ sezoną, nes bus renkamasi ne pagal tai, kiek medalių kreatyvščikai pripiešė ant etiketės, ar ką parašė pingvi.com 🙂 , bet pagal „nuolaidos“ dydį.
Raudonų plytų. Išplautas kadras
4,2%. Pasterizuotas. Nefiltruotas.
Stilius: Mild ale
Kino alus, skirtas 20-ajam Vilniaus kino festivaliui Kino pavasaris. Perfazuojant – Trūkus plionkė. Brandintas su žemės riešutais.
Ką gi, pradėkim nuo to, kad Švyturio eksperimentai jau atsirado ir eilinių parduotuvių lentynose. Taip sakant, jau ne raritetas. Tiesa, visos Švyturio sesės ir broliai turi panašius a la craftus. Estijoje tai būtų kelios alaus rūšys iš Humal ja Oder serijos, Latvijoje – Aldario „istorinėje darykloje“ verdamas crafty.
Naujas Švyturio alus pristato ganėtinai retą stilių, Mild ale. Šio Švelniojo elio stiliaus pavadinimas kilo Anglijoje apie 17 amžių iš jauno alaus, kuris, priešingai nei ilgai brandintas, nebuvo toks „tvirtas“. Moderniojoje aludarystėje tai interpretuojama kaip mažai apyniuotas ir nestiprus alus.
Po Zombių nelabai tikėjomės kažko padoraus. Gal taip ir geriau, mažesni lūkesčiai, mažiau nusivylimų? Va taip, perdaug nieko nesitikint teko ragauti „kadrą“. Vieną kartą, kitą. Festivalyje taip pat. Kaip ir visi ryži, rudi ir panašūs – su charakteriu. Suprasi ne iš kart. Reikia susidraugauti ir pamilti. Kad ir kaip norėjosi prisikabinti ir išsityčioti iš to ryžumo, neradome rimtesnio preteksto. Bet dar surasim, pažadam, negi mes blogesni už Užkalnį?
O dabar – reklama.
Fortas. Nefiltruotas
6%
Forto alus tokiu pavadinimu jau buvo pasirodęs 2008 metais. Pasak tuometinio pranešimo spaudai, tai „Išlavintą skonį turintiems alaus mėgėjams skirtas tradicinis miežinis alus“. Ar tai tas pats receptas, ar kitas, pasakyti sunku.
Na ką, mielių lavonų tikrai gausu. Jie sugula ryškiu sluoksniu ant butelio dugno (ar šono, jei netyčia palikote gulintį). Sako, mielės turi daug vitamino B. Su kuo ir sveikiname, nes kokiems nors kitiems sveikinimams nėra priežasčių.
Etiketė teigia „Drumstas iš savęs“ ir „Butelio dugne susidarančios alaus mielių nuosėdos yra šio alaus skonio privalumas“ ir dar kažkas apie ragavimą tiesiai iš brandinimo talpyklų. Tai gal jau tiek ir užteks. Avarija nutiko, negi tyčiosies dabar. Labai čia mes šį kartą geranoriški. Kol kas.
Volfas Engelman. Dunkel kvietinis
Alk. 5%. Sudėtyje skrudinto miežių salyklo ekstraktas.
„Ir skaidrus, ir drumstas“. Afigenai. Esminis alaus išskirtinumas ir privalumas. Labai džiaugiamės dėl to. O kas dar? Na, nepavyksta lietuviams su tamsiu kvietinuku. Lygtai šviesių pridaryta visokių ir tikrai įdomių, o štai tamsūs nesigauna, nors tu ką. Nepakanka į neblogą šviesųjį kvietinį alų įdėti skrudinto ekstrakto. Skysta, neišraiškinga, nuobodu. Ačiū.
Ir vėl reklama.
Kalnapilis. Royal Select
Alk. 5,6%
Koks skirtumas tarp smuiko ir rojalio? Rojalis ilgiau dega…
Kiekvieną dieną kasdien nuo 1902 metų gerėdamas Kalnapilis pristato dvigubai ilgiau brandintą rojališką (karališką) alų. Tiesa, Royal mano kartai asocijuojasi su olandišku spiritu 90-aisiais, ar čia tokia ir buvo marketoidų idėja?
Auksinė žuvelė nežinojo, jog rojalis – tai spiritas.
Na ką, geri mes šiandien. Alus tikrai švelnaus skonio – ragaujant aklai kartu su Kalnapilio Grand tas juntama. Kadangi apynių ten tik miražas, tai nesiginčysime kuris derinys geriau, Select ir El Dorado (Royal) ar Select ir Brewer‘s Gold (Grand). Ir nesiginčysime, ar tikrai to švelnumo norisi. Jei perskaitėte apžvalgėlės pirmą pastraipą, pagal ją ir orientuokitės – kam bus nuolaida, tą galite ir paimti. Abu (su Grand) vienodai neblogi.
Švyturys. Baltas nealkoholinis
Hefeweizen kvietinis.
„Maistingų medžiagų kupinas skanus gėrimas, kuris malšina ne tik troškulį, bet ir nuovargį.“
Kas pasakė, kad nealkoholinis alus gali būti tokio pat skonio, kaip natūralus? Žinoma, mes nekvestionuojame jūsų nuomonės, jog gyvenime reikia išbandyti viską (один раз не… Matulas ). Bet geriau paimkit giros…
Dundulis. Kurko
Alk. 5,2%. Nefiltruotas. Nepasterizuotas. Specialiosios technologijos.
Ruginis elis. Virta Širvėnos bravore. Herkules, Wakatu apyniai.
„Prūsuose, nuėmę nuo laukų derlių, iš rugių gubos padarydavo stabą, išpuošdavo jį vaisiais ir garbindavo kaip dievą, vadino jį Kurku.“
Ruginio alaus jau nelabai sėkmingai ragavom iš Tauro ir Taruškų. Ir, tikriausiai, paklausę šimtą aludarių, gausite šimtą skirtingų atsakymų koks gi tas ruginis alus. Kai kas iš marketoidų netgi sakė, jog jis turėtų „kvepėti duona“… Iš tiesų, rugiai suteikia tam tikrą aitrumą, rūgštumą. Štai turim puikų tautinį rugių alaus skonio pavyzdį. Jis gali patikti, bet gali ir nepatikti. Duonos?? Na, nėra ten duonos. Nepaisant to baisaus trūkumo, alus labai vertas dėmesio. Pagarba aludariams.
Gubernija. Gintarinis elis
Alk. 5,7%. Specialiosios technologijos alus.
Sudėtyje antioksidantas askorbo rūgštis
Burokėlių eksperimento Nr. 1 klonas. Bjauri karamelė (karamelinis kviečių! salyklas), žodžiais nenusakomas saldumas. Džiugina ir kažkokios rūgštys vitamino C pavidalu. Hmm.. koks čia žodis atvirkščias „topiniam“?.. antrarūšis..
Gubernija. Brown&Bock Ale
Alk. 5,7%.
Sudėtyje karamelinis kviečių salyklas, askorbo rūgštis.
Mažai skaidrintas.
Nesustosim ir toliau kovosim!.. t.y. toliau štampuosim saldžius karamelinius eksperimentus. Panašu, kad Gubernijai nutiko kažkokia nelaimė. Su kuo ir užjaučiame.
Vėl nusitraukiame reklamai.
Alsteka. Pasvalio Medaus
Alk. 5,6%
Elis. Kvapnus, malonus ir lengvai geriamas. Medus dedamas į misą, todėl jokio saldumo nėra. Maloniai derantys apyniai. Riboto leidimo, kas neragavot, tas daug praradot.
Alsteka. Senojo Pasvalio Kvietinis
Alk. 5,6%
Iki pilno rinkinio kvietinio tik ir tetrūko… Gausiai mielių. Daugiau, ko gero, nieko gero. Silpnas kvietinukas, nepasižymintis nei įdomesnėmis mielėmis, nei šiaip turintis kokių ypatybių.
Apynys. Ūkas
Belgiškas elis
Alk 4,8%
Kauniečių bandymas priartėti prie Belgijos paįvairino kiek nuobodokas naujienas lengvu, vaisinio/gėliško skonio, sustiprintu charakteringomis mielėmis eliu. Paimkit, kai eisit pro šalį, stebuklų nebus, bet nėra blogai.
Hovalt. Šviesusis elis Germanas
Alk. 4,9%
Pale ale
Iš daralaus.lt kolekcijos
Hovalt (UAB „Giralus“) – nauja daryklėlė, įsikūrusi, kaip rašoma etiketėse, Maišiagaloje. Tiesa, tų ar bent kokių kitų etikečių pilstykloje niekas net nesiruošia klijuoti. Kur ten etiketės, jei Lietuvos aludariai (koks pretenzingas pavadinimas pilstyklai..) nelabai moka bendrinės lietuvių kalbos ir savo čekyje tarą vadina „butelys“… Gal jau iškart bambalys rašykite.
Dar mano močiutė žinojo labai paprastą būdą obuolių sultis išlaikyti nesurūgusias: pakaitindavo jas iki 80oC o, paprasčiau tariant, pasterizuodavo, ir supilstydavo į nedidelius „sloikus“ (sloikas, tai policijos nuovada, nes ten gyvena agurkas, sako kriu.lt žodynas). Paskui mes, vaikai, to sloiko dangtelį pradurdavome dviejose pusėse ir su malonumu išgerdavome. Nei likdavo, nei kas surūgdavo. Tai, kas atrodė paprasta močiutei, šiuolaikiniams aludariams yra kosminės technologijos. Kam į pilstyklas gabenti didžiausius kegus, jei jūsų alus toks nepaklausus, kad surūgsta? Pasterizuokit, pilstykit į mažesnę tarą ar dar kažką sugalvokit, negi mūsų reikalas jums sakyti, kad surūgęs alus yra brudas, tinkamas tik klozetui? Kadangi šio elio paragauti nepavyko, galime nebent patarti vengti Lietuvos aludarių ar/ir Hovalt alaus.
Hovalt. Raudonasis elis Red Irish
Alk. 5%
Airiškas raudonasis elis
Pagamintas iš 6 rūšių salyklo. Ką gi, žinosim, kad airiai verda alų labai panašų į lietuvišką, tokiu „kaimišku“ stiliuku, su taip pat nesaikinga karamele, tik, laimei, ne saldų. Tikrai, ne toks baisus kaip Gubernijos eksperimentai, gal net kažkuo įdomus, tačiau bendrai vertinant kiek geresnis nei vidutiniškas.
Pabaigai gal reikėtų kokį anekdotą suskelt, kaip tai daro alusalus.lt.. Bet, atleiskit, išsisėmėm, apie Gubernijos Bandomąją partiją Nr. 2 kitą kart.
Gaila, kad Gubernija nužingsniavo karameliniu keliu, nes kai tik pasirodė Gintarinis elis (dar 2012 m.) tai buvo geriamas, netgi apynių kartumas jautėsi…