Jurbarkietiškas alus iš arčiau

„Jurbarko istorijoje minima puikaus alaus gamyba. Miesto senbuviai pamena tėvų pasakojimus apie puikų alų, pagamintą Jurbarke. Grafo Vasilčikovo sumanymu, vandens paieškomis užsiėmė iš tuometinės Čekijos atvykę aludariai. Jiems pavyko aptikti labai geros kokybės natūralaus vandens, tinkamo net šviesiam Pilzeno alui. Patį bravorą statė meistrai iš Belgijos. Jurbarkiečių gaminamu alumi prekiavo Kaune, Šiauliuose, alų gėrė ir gyrė Šilinės ir Eržvilko smuklėse. Po Pirmojo pasaulinio karo daryklą įsigijo J.B. Volfas ir Engelmanas.“ – tokią istoriją mums pasakoja alaus butelio pakabukas.

Viskas gal ir gražu. Tik iš tos Vasilčikovo daryklos belikęs statinės dangtis kažkurioje muziejinėje kolekcijoje. Ir Klausučiai nuo Jurbarko nutolę apie 40 kilometrų. Panašių pavyždžių ne taip ir maža – „vilnietišką“ Tauro alų verda kažkur Panevėžyje, kas netrukdo skelbti apie didingą Vilniaus Tauro daryklos istoriją… Na, bet niša rasta, Jurbarkas gali pasidžiaugti turėdamas „firminį“ alų.

Darykla Armenukas. (C) Google

O tikroji daryklos istorija tokia: darbo pritrūkusi sirupų gamintoja, Jurbarko rajono Klausučių gyvenvietėje veikianti UAB „Armeniukas“, apie 2001 metus ėmėsi alaus gamybos. Nesibaiminkit, su Armėnų mafija čia nėra nieko bendra. Armeniukas tai pro Klausučius tekantis upelis, Armenos intakas.

Armenukas. Jurgenborg beer
4,8% alk. Pasterizuotas.
Firminis Jurbarko alus

„Sodraus saldoko skonio, su charakteringu apyniams aromatu. Šis šviesus, lengvas, puikaus apynių aromato alus, gaminamas iš tyro vandens, laikantis visų ilgamečių alaus gaminimo tradicijų ir paslapčių, kurias išsaugojo Jurbarko krašto aludariai.“

Vienas iš senovinių Jurbarko pavadinimų buvo Jurgenburg (Georgenburg), na o etiketę puošiantis kryžiuotis, turbūt, ir buvo tas pirmasis pilies ant Jurgio kalno įkūrėjas.

Bet gal geriau pernelyg nesigilinkime, pagal 14 a. kryžiuočių ar 19 amžiaus Vasilčikovų „istorinį“ receptą alus virtas, o tiesiog pavadinkim jį kaimišku Jurbarko krašto alumi. Taip bus teisingausia. Pats alus, lyginant su savo „broliais“, gerokai drumstesnis. Gal jo skonis ir būtų visai neblogas, bet turi pernelyg daug saldumo o karbonizacijos beveik visiškai nėra. Neblogai juntami apyniai suteikia malonų kartumą. Dar galime pasidžiaugti stiklo buteliu, kurie po truputį atsiranda ir pas mažuosius aludarius jų „premium“ alui.

Armenukas. Klausučių alus
5% alk. Pasterizuotas.

„Sodraus saldoko skonio su charakteringu apyniams aromatu.“ – nors ir trumpas, bet gana tikslus apibūdinimas etiketėje. Nedidelė Jurgenborg alaus variacija. Arba atvirkščiai. Jei gersite ne vienu metu, tikrai neatskirsite. Skaidresnis (esminis skirtumas). Šleikštokai saldus. Maloniai kartus. Išvirtas Klausučių alaus darykloje. Pagaliau. Nes su tais bravorais, sierčikais, bliūdais ir kitom anų amžių svetimybėm jau nusibodot.

Armenukas. Jurbarkiečių alus pilsner
5% alk. Pasterizuotas.

„Lengvas, šviesaus gintaro spalvos alus. Gaivus, kiek kartokas skonis, ilgai išliekantis apynių aromatas.“ Iš tiesų, nepajutome bent kokio skonių skirtumo tarp Klausučių ir Jurbarkiečių alaus. Pilsner? Na, taip, kai kas vištienos maltinukus irgi kijevo kotletais pavadina… Neturiu nieko prieš maltinukus, tačiau pilzneriui šis alus ir per saldus, ir per sunkus. Bet užtai kokia etiketė! 🙂 Armenukas turi visą seriją panašių etikečių (Padubysio, Nemuniečių alus) su apsinuoginusiomis Klausučių merginomis, kuriose jų grožybės paslėptos po nutrinamu sluoksniu. Tik krapštykite atsargiai, nors mergina ir lakuota, sidabriniai dažai pakankamai gerai laikosi. Kolegos iš Alus Lietuvoje ir ne tik … laukia etikečių su raumeningų vyrukų nuotraukėlėmis, kuriose irgi būtų nutrinamos tam tikros vietos.

Nustebino, jog buteliai pripilti tiek, kad orui laisvos vietos nelieka. Angliarūgštės vis tiek nėra, tai bent jau alaus nepataupė. Ar pirksiu šį alų dar kartą? Tikriausiai ne.

 

Kategorijos: Degustacijos | Įrašo nuoroda.

14 komentarų

  1. Jurgenborgas ir Klausučių yra tas pats alus kitokiam butelyje. Taip patys aludariai sakė.

  2. rad:

    Bet ABV deklaruojamas kitoks… Ir drumstumas skyrėsi.. Skonis, tiesa, nelabai 😉 Va Klausučių ir Jurbarkiečių tai 1:1.

  3. vap:

    Velnias. Taip dažnai lankausi Jurbarke, bet tik jurbarkiečių teko ragauti. Kažkaip Jurgenborg nesu matęs.

  4. Anonimas:

    kolegos nelaukia, o siūlo „…alaus daryklos vadovams pasiūlyčiau ant etiketės uždėt ir raumeningų vyrukų nuotraukelės su tam tikrom nutrinamom vietom, manau Lietuvos moterys vien dėl įdomumo tikrai nupirktų vieną kitą buteliuką………“

  5. Noriu:

    Kur butu galima nusipirkti sio Jurgenborg beer alaus.

  6. norius:

    Sveiki, kur galima butu nusipirkti sio Jurgenborg alaus? gal jo yra pirki kur nors ir Jurbarke.

    • vickas:

      Jurbarke yra, Dariaus ir Girėno g. 98, netoli viešbučio, ten yra pilstomo alaus krautuvėlė.

  7. rad:

    Tikriausiai iki Jurbarko neatveža… Paprastai prekiaujama mugėse, lygtai Šnekučio krautuvėlė (Vln/Kns) kažkada kažkokio turėjo.. Geriausia būtų klaust pas patį UAB Armeniuką.

  8. alaus sapsio alausnas:

    Kaune alaus sapnas goolgle iveskit turi

  9. Robertas:

    Pirkau litrą Jurgenborg Vilniuje, pilaitėje, Pupos pilstomo alaus parduotuvėj. Pirmas įspudis, kad tai sukultūrintas ir praskiestas humulupu IPA. Man patiko.

  10. Dadis:

    Paragavau Klausučių balto alaus „Triticum“ – niekam tikęs bizalas (nei skonio, nei aromato, nei putos).

  11. Triticum:

    „Triticum“ geras alus. Tik aišku pilstomas. Nesupranti tamsta aluje totaliai. Kvietinis alus turi specifinį skonį, tik reikia gerti šviežią. Man Triticum – metų atradimas. Piluosi Vilniuje Alaus kolonėlėje. Kaina 1.90 EUR 1 Litras.
    Geresnio lietuviško kvietinio kaip ir nebandžiau.

  12. Virgis:

    Pagrindinis sio Alaus privatu Mas nuo jo ne kyla rugstis nes gaminamas be cukraus Alus atsigerimui net ne prisigerimui.

  13. Virgis:

    Pagrindinis sio Alaus privatu Mas nuo jo ne kyla rugstis nes gaminamas be cukraus Alus atsigerimui net ne prisigerimui.

Komentuoti: Noriu Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.