Kategorijos archyvas: Degustacijos

Kad ir kaip pergyvenome, jog lietuviai nesukuria jokio įdomesnio alaus Kalėdoms, visgi Vilniaus alus susiprato išvirti alų su tradiciniais žiemos prieskoniais: gvazdikėliais, cinamonu, apelsinais.. (o kur imbieras?) . Deja, šis įvykis nebuvo palydėtas teminėmis šventėmis kaip tarkim Tuborgo Julebryg diena; … Skaityti toliau →

Keletas įdomesnių naujienų Lietuvos padangėje. „Gėrimų išparduotuvės“, atsidariusios kai kuriuose Lietuvos miestuose, jau kuris laikas džiugina naujomis alaus rūšimis. Neminėsime rusiško alaus įvairovės, ir be jo yra ką ragauti.

Ruduo, šalta, niūru ir aplamai pirmadienis? Draugai nekviečia į svečius ir patys neaplanko? Nieko tokio! Tam yra Jalta. (Skamba kaip iš pigios vidurius liuosuojančių vaistų reklamos, huh:)) Iš tiesų, neišvaizdi medinė Žvėryno troba, besislepianti apaugusiame medžiais kieme, nepanaši į gražią … Skaityti toliau →

Kupiškio aludariai išvirė mums „tikrą lietuvišką alų“. Bent taip jie patys teigia. Nežinia, kuo tas alus lietuviškas, nes miežiai ir apyniai, ko gero, įvežtiniai. Na, gal kad pagamintas Lietuvoje (tuomet Utenos Calsbergas ir Tuborgas taip pat lietuviškas alus), o gal … Skaityti toliau →

Geros naujienos švenčiantiems Helovyną ir siaubo filmų mėgėjams. Jau galite įsivaizduoti, kaip požemiai aidi nuo duslių garsų, kaip iš jų lenda kraupūs zombiai, kaip paslaptingas rūkas pasiglemžia visą kaimelį ar kaip motoriniu pjūklu švaistosi nenužudomas maniakas… Šią klaikią nuotaiką kaip … Skaityti toliau →

Taip taip, ši vasara tikrai nebuvo šalta, ir lepino mus gerais orais. Todėl daugelis aplankė ne tik gretimų šalių pliažus, bet ir mūsų kiek padėvėtus kurortus. Na o mes, vietoje Lietuvos pajūrio deimanto Palangos, atvykome į trečią pagal dydį Lietuvos … Skaityti toliau →

Žygiuojam toliau po Vilniaus barus ir kavines. Ar kas nors pažįstate tokį René François Ghislain Magritte? Na, belgų siurrealistą. Kuris paišė džentelmenus su katiliukais ant galvų ar skraidančias pilis Pirėnuose. Neteko susipažinti? Tai ir neteks, nes ponas Rene mirė 1967 metais. Tačiau galite aplankyti jo vardu pavadintą restoraną (ar tai barą, kaip jie patys skelbiasi) Vilniuje.

Kaip jau supratote, šį kartą lankomės restorane Rene – pažvelgę į iškabą negalime nepastebėti užrašo "Alaus virtuvė". Na, apie alų kiek vėliau. Skaityti toliau →

Turbūt jau pripratote, kad pradėsime nuo to, jog ir vėl pirmadienis:) Na, šį kartą pameluosim ir pasakysim jog iš tiesų pirmadienis ir mes keliaujame į niūrų Nulėpausio Užkampį, t.y. į muzikos ir alaus klubą Bermudai.

Vieta klubui parinkta kaip bandymas konkuruoti su kitoje upės pusėje esančiais Alaus namais. Sklandė gandai, kad Bermudai bandė persivilioti ir Alaus namų padavėjas. Sakyčiau, dideli norai, bet mažos idėjos. Lankytoją pasitinka niūri rūbinė, niūrūs laiptai ir niūri tamsi salė. Netgi nesimato, kokie marinistiniai kataklizmai išpaišyti ant klubo sienų. Tiek to tuos ryklius ir skęstančius titanikus, bet aplinka iš tiesų per tamsi. Gal todėl ir lankytojų beveik visai nėra. Skaityti toliau →

Bavarija ne veltui vadinama miežių ir apynių kraštu. Tokios alaus skonių ir aromatų įvairovės – suskaičiuojama apie 4000 rūšių – vargu ar rasite kur kitur. Iš maždaug 1300 Vokietijos bravorų apie 800 veikia būtent Bavarijoje. Ir nors viso pasaulio alaus centru laikomas Miunchenas, Kulmbache ir keliose jo alaus daryklose pagaminama daugiausiai alaus nei kuriame kitame Vokietijos mieste. Įsikūrusiame tarp vaizdingų Viršutinės Frankonijos kalvų Kulmbacho miestelyje tvyro toks šviežio miežių salyklo aromatas, kad sunku susilaikyti neišgėrus vieno kito alaus bokalo. Skaityti toliau →

Vėl pirmadienis, ir vėl skubame į kitą barą. Šį kartą pretenzingu pavadinimu – "Alaus studija". Pavadinimas tikrai daug žadantis, bet ar iš tiesų bus ką studijuoti? (Kaip vėliau paaiškėjo, "studija" nereiškia alubario studentams ar mokslo traktato apie alų. Tiesiog Lietuvos kino studija išmetė keletą prožektorių, kurie ir buvo priglausti šiame bare kaip interjero detalė). Skaityti toliau →

Vidurvasaris. Gamta kviečia pasigėrėti sodrumu, suvešėjimu. Pasimėgauti sodriu naujo alaus skoniu kviečia ir "Kupiškio alus". Aludariai pasistengė palepinti alaus mėgėjus bei parodyti savo meistriškumą. Nedidelės partijos (pasak gamintojų, išleista tik 500 butelių), pusę metų (ar 7 mėnesius?) brandintas alus jau guli Gyvo alaus krautuvėlės lentynoje. Skaityti toliau →

Welcome to my country,- kviečia Prāta Vētra (Brainstorm) vyrukai ir netgi siūlo savo alų! Braliukai latviai nėra taip toli, kad nukakti pačiam, tikriausiai todėl Lietuvos parduotuvėse nėra latviško alaus (išskyrus Gyvo alaus krautuvėlėje buvusias kelias Bralio rūšis). Tiesa, jei ne aludaris Kārlis Zālītis, kuriam dabar 85 metai ir jis vis dar prižiūri alaus gamybą Bauskėje, latviai padoraus alaus, ko gero, neturėtų. Alus ten brangus – originalesnės rūšies butelis parduotuvėje gali kainuoti iki 5 litų – bet nieko gero, išskyrus kelias tamsaus alaus rūšis, nėra. Skaityti toliau →

Ciklas "Aplankyk ir įvertink bariukus" tęsiasi. Ir vėl pirmadienis. Po darbų, nedelsę, velkamės į miestą. Ilgai nemąstę, sumąstėm nukeliauti į žinomą barą BoBo.

Iš išorės baras panašus į alubarį – stende spalvotomis kreidutėmis išpaišyti alaus pavadinimai. Bandome žengti vidun, bet Stop! Durys neatsidaro… užklijuotas lapas informuoja, jog nuo kovo 1 d. baras dirbs tik nuo 17 val. Žiūrime į laikrodžius – jau po penkių. Skaityti toliau →

Kartais gera žinoti, jog užtenka nueiti iki artimiausios parduotuvėlės ar degalinės ir galite grįžti su keturių ar šešių butelių alaus pakuote. Už kokius 10 ar 15 litų. Bet mokėti virš 6 eurų už 0,37 l buteliuką, net jei jis užkimštas vyno kamščiu jums atrodo absurdiška? Tačiau tai yra alus, kurį verta pabandyti. Netgi jei nelaikote save išskirtiniu degustatoriumi.

Jei paragavote alų ir nusprendėte, kad jis – ne jums, arba jei negeriate alaus iš principo, mes turime jums radikalų pasiūlymą: išbadykite keletą lambic alaus rūšių iš Belgijos. Ir pasidalinkite įspūdžiais, ar tai nepakeitė jūsų požiūrio į alų apskritai. Skaityti toliau →

[b]Vogtas vardas naujam kailiuke[/b]

Ragutis išleido porą naujų alaus rūšių su 2002 iš Forto restoranų tinklo nusisavintu vardu. Taip pat atnaujintas etiketės ir butelio dizainas.

Skaityti toliau →

Kalnapilio alaus rinkimai pasuko link finišo tiesiosios – alaus mėgėjai jau gali vertinti trečiąjį kandidatą. Kiekvienas naujas alus džiugina ir stebina. Džiugina viltis turėti skanią, patinkančią alaus rūšį, išbandyti kažką naujo, įvertinti ar tikrai lietuviai moka virti alų. Stebina keistais marketingo ėjimais, dažnai tokiais keistais, jog suprantami jie, ko gero, tik reklamos agentūrų kūrybininkams, per naktį sustrategavusiems kaip iš kliento numelžti pinigų. Skaityti toliau →

Tikriausiai nelemta parduotuvių lentynose pamatyti mažųjų daryklų alaus. Ką jau kalbėti apie importinį, jei ir vietinio reikia su žiburiu ieškoti. Todėl ir importuojamas alus tikrai neatstovauja geriausias alaus rūšis, o tik stambiausius gamintojus. Skaityti toliau →

Ponoro alaus darykla iš Biržų, taip pat verdanti ir Chodovar alų, didžiosiose Maksimose bei kai kuriose Vynotekose (Banginyje Vilniuje ir Megoje Kaune) pristato savo naują produktą – nefiltruotą ir nepasterizuotą Kaimišką alų. Verdamos dvi rūšys: tamsusis ir šviesusis. Pilstoma į litro talpos bliaubes (PET). Kadangi šis alus nuo išpilstymo galioja apie 10 dienų, atidžiai žiūrėkite etiketę ir nepirkite atsargai. Prie šios kompanijos taip pat išleista ir natūraliai rauginta Ponoro nefiltruota Kaimiška gira. Skaityti toliau →

Nuo praėjusios vasaros kurtas naujas "Švyturio" alaus daryklos "blynas" už poros savaičių pasirodys prekyboje. Bet, kaip tvirtina daryklos atstovai, alus, sukurtas Klaipėdos kraštui ir jo žmonėms, bus išskirtinai platinamas tik pajūrio ir pamario krašte. Memelbräu pavadinimas verčiamas kaip "Klaipėdos alus" o etiketę puošia daryklos įkūrėjo vokiečių pirklio J.W. Reincke herbas ir inicialai. Rainkės giminės herbo jūrinis erelis "Švyturio" daryklos simbolikoje naudojamas ir dabar. Skaityti toliau →

Pirmadienis daugumai, turbūt, ne pati geriausiai diena. Tačiau pirmadieniais praleidžiame septintadalį savo gyvenimo, kodėl gi nepasidaryti jo šiek tiek linksmesnio.

Taigi, nusprendėme pirmadieniais pasidairyti po Vilniaus alaus barus. Kaip tarėm, taip ir padarėm, spjovėm ir išvažiavom panagrinėti, kaip Šnekutis gyvena.

Skaityti toliau →